Vairavimo mokyklos pluša nematydamos šviesios dienos, kad
tik išpildytų panevėžiečių svajonę tapti vairuotojais. Tačiau ne visų
pastangos sėsti prie automobilio vairo iš karto būna sėkmingos. Būsimųjų
vairuotojų baubas – vairavimo egzaminas „Regitroje“. Vieniems jį išlaikyti –
juokai, o kiti drebančia širdimi į egzaminuotojo automobilį sėda
kažkelintą kartą ir kaltina valstybinę įmonę noru pasipinigauti, o egzaminuotoją
– tendencingumu. „Regitra“ nevykėliams vairuotojams pataria geriau pasirengti
egzaminui – tai esą vairavimo mokyklų skubos darbo išdava, tad egzaminuotojai čia niekuo dėti.
Nevykėliai ar aukos?
„Gėda žmogui pasakyti, kad vairavimo egzaminą laikysiu penktą kartą. Po dar vienos nesėkmės baisu eiti namo ir prisipažinti tėvams, kad vėl teks mokėti 86 litus už dar vieną bandymą“, – pasakoja būsimoji vairuotoja.
Nepatenkintųjų „Regitros“, atliekančios būsimųjų kelių „asų“ egzaminavimą, darbu – ne taip jau mažai. Tik pusei būsimųjų vairuotojų išlaikyti praktinio vairavimo egzaminą pavyksta iš karto. Kiti bando laimę antrą, trečią, ketvirtą kartą ir susiriesdami keikia neva nežinia dėl ko priekabiaujančius egzaminuotojus. Nusivylę būsimieji vairuotojai piktų žodžių valstybinei įmonei negaili: neva ši tik melžia jų pinigus, esą įbrukus egzaminuotojui porą šimtų litų galima „reikalą“ sutvarkyti pigiau, neva egzamino rezultatas priklauso ne nuo vairavimo kokybės, bet nuo to, kokia egzaminuotojo nuotaika: jei iš lovos išlipo ne ta koja – gero nelauk.
Kalbų, gandų, anekdotais virtusių pasakojimų – begalės, tačiau nė vienas nedrįsta kalbėti viešai: „Mums dar reikės ten eiti“. Nelaimėliai nė neabejoja, kad „Regitra“, rinkdama pinigus už egzaminą, vartosi tarsi inkstas taukuose: „Pažiūrėkite, kokie jų atlyginimai. Paprasta dokumentų priėmėja gauna du tūkstančius, apie vadovus nėra ko ir kalbėti. Kuo daugiau kartų laikomas egzaminas – tuo jiems didesnis pelnas“.
Egzaminas – be liudininkų
Miesto vairavimo mokyklos neveda statistikos, kiek jų auklėtinių susikerta per praktinio vairavimo egzaminą „Regitroje“. Manoma, kad pusei būsimųjų vairuotojų tenka jį perlaikyti. „Sekundės“ kalbinti mokyklų vadovai vairuotojų „kalvių“ kaltės neįžvelgia, tačiau ir nelaimėlių keikiamai „Regitrai“ žaibų nesvaido.
„Nepasakyčiau, kad dabar vairuotojai praktiniam egzaminui prasčiau pasirengę“, – mano UAB „Vairolita“ vadovas Valentas Binkis. Praktika rodo, kad egzaminuojamiesiems dažnai koją pakiša jaudulys: „Būna: gerai važiuoja, bet nepraleidžia pėsčiųjų, viešojo transporto, dėl to ir neišlaiko“.
V.Binkis linkęs atsargiai vertinti susikirtusių vairuotojų kalbas apie neva niekuo nepateisinamą „Regitros“ savivalę egzaminuojant. „Nėra taip blogai, kaip kalbama, nors neišlaikiusiųjų žodžiuose yra truputėlis tiesos“, – sako „Vairolitos“ vadovas.
Antai trečią kartą laimę gauti teisę vairuoti bandžiusi moteris net sutriko, kai egzaminuotojas paklausė, ar ir pirmus du kartus ji taip pat vairavusi. Ji nedrąsiai prisipažino, kad per pirmuosius bandymus prie vairo elgėsi taip pat, ir nustebo išgirdusi, jog priekaištų jai nėra – egzaminas išlaikytas puikiai. Nenoromis peršasi išvada, kad anuos du kartus egzaminuotojas buvo nekokios nuotaikos.
„Abejoju, kad žmonės sukertami be reikalo. Vairavimo mokytojai mato, kad kai kuriems išties trūksta vairavimo įgūdžių, tačiau nuvažiavę 20 privalomų akademinių valandų jie bando laikyti egzaminą ir rizikuoja neišlaikyti. Ką mes galime padaryti? Ne visi „bagoti“, kad užsimokėtų už papildomas vairavimo pamokas, tačiau susikirtus tenka mokėti „Regitrai“ už dar vieną bandymą. Deja, ne visiems sekasi“, – pasakojo K.Binkis.
Jis neatmetė prielaidos, kad „Regitrai“ pakartotinis egzamino laikymas gali būti finansiškai naudingas: „Darosi šiek tiek pinigėlių“. Kalbos apie brukamus kyšius, jo įsitikinimu, tėra tik kalbos: egzaminuotojas ir būsimasis vairuotojas važiuoja tik dviese. „Anksčiau per egzaminą galėjo kartu važiuoti ir mokinio vairavimo mokytojas. „Regitra“ nusipirko savo automobilius ir neleidžia egzamine dalyvauti pašaliniams. Dabar viskas vyksta be liudininkų, tad kieno pusėje teisybė – tik jiems abiem žinoti“, – mano V.Binkis.
Be reikalo „nenusodina“
„Sunku pasakyti, kaip ten yra. Egzaminai lauke – didelė problema. Neišlaikiusieji guodžiasi, kad egzaminuotojai pernelyg griežti. Sunku sužiūrėti, kiek jų išlaiko iš pirmo karto. Mūsų darbas juos parengti, o kaip toliau sekasi – nebežinome, nes ne visi susikirtusieji į mus kreipiasi“, – sakė UAB „Vairobalt“ direktorius Vladas Tručinskas. Ketvirtas ar penktas bandymas tapti vairuotoju, pasak pašnekovo, – dar ne riba. „Egzamino laikymo rekordas užfiksuotas Vilniuje – žmogus egzaminuotojo automobilyje tirtėjo 14 kartų. Panevėžiečiai tiek teoriją, tiek praktiką laiko bene geriausiai Lietuvoje“, – sakė V.Tručinskas.
Vairuotojus rengiančios įmonės „Auto“ vadovas Kazimieras Algirdas Činga mano, kad panevėžiečiai neturėtų skųstis – jie praktinio vairavimo egzaminą laiko bene sėkmingiausiai, palyginti su kitais miestais. „Apie skundus dėl „Regitros“ nieko negaliu pasakyti – kas ten žino. Dėl vairavimo – čia jau kaip Dievas duoda. Vienas ir baigęs du aukštuosius laikys egzaminą kelis kartus, o kokiai melžėjai pasiseks tai padaryti be jokio vargo“, – kalbėjo A.Činga.
Tiek jo, tiek kitų miesto vairavimo mokyklų vadovų nuomone, „Regitrai“ būtų labai sveika turėti konkurentą. Kas jau kas, o mokantieji būsimus vairuotojus puikiai žino sveikos konkurencijos naudą – mokyklos neriasi iš kailio, gerindamos parengimo kokybę, kad tik pritrauktų kuo daugiau klientų.
A.Činga įsitikinęs, kad ant „Regitros“ griežiantieji dantį turi teisėtų ir priimtinų būdų skųsti, jų nuomone, neobjektyvius egzaminuotojus. „Aš ir pats nueinu į „Regitrą“. Paprašau egzaminų protokolų. Analizuoju klaidas. Kiekvienas būsimas vairuotojas po egzamino gali prašyti protokolo kopijos ir jei jaučiasi nepelnytai sukirstas – skųsti „Regitrą“. Jei to nedaro – gali būti, kad nesijaučia visiškai teisūs, o nusivylusieji gali visko prikalbėti“, – įsitikinęs „Auto“ vadovas.
Prie grasinimų įprato
Valstybinės įmonės „Regitra“ Panevėžio filialo viršininkui Rimantui Kaulinskui neišlaikiusiųjų praktinio vairavimo egzamino priekaištai – ne naujiena. Jis nė kiek nenustebo išgirdęs, kad nepatenkintųjų jo vadovaujamos įmonės darbu skundai pasiekė žiniasklaidą. „Net galiu numanyti, kas skundėsi. Tikriausiai Rūta po penkių nesėkmingų bandymų“, – spėliojo R.Kaulinskas. Pravytieji iš egzamino – nereti svečiai jo kabinete. „Antai vienas pareiškė: jei jo draugė neišlaikys dar kartą egzamino, skųsis visiems iš eilės, kreipsis į spaudą. Man keistos tokios spaudimo priemonės: jei jau matai, kad šioje sistemoje kas nors negerai – skųskis bet kuriuo atveju. O čia: jei neišlaikys – skųsis. Jei išlaikys – atseit nebus ir pretenzijų“, – karštakošių „advokatų“ požiūriu stebėjosi „Regitros“ Panevėžio filialo vadovas. Pasak jo, neva be reikalo nuskriaustų būsimųjų vairuotojų gynėjų pretenzijos dažnai būna išsakomos itin drastiška forma (visaip „šokdina“ ir Seimu grasina), o įspūdžiui sustiprinti palydimos spyriu į jo kabineto duris. „Tokie žmonės neturi jokio supratimo apie elementarią elgesio kultūrą. Nežinau nė ką galvoti apie per egzaminą susikirtusią aštuoniolikmetę, duris uždarančią koja“, – tik pečiais gūžčiojo R.Kaulinskas.
Mokyklų darbo brokas
Pavasarį ir vasarą, padaugėjus norinčių tapti vairuotojais, miesto vairavimo mokyklose – didysis darbymetis. „Jie apkrauti darbu, padaugėjus besimokančiųjų, nukenčia mokinių vairavimo kokybė. Žiemą vienam mokiniui gali skirti daugiau laiko, „žaisti“ su juo. Vasarą – svarbu atstumti privalomas valandas. Ne visi instruktoriai sąžiningai atlieka savo darbą – antai įsisodina į mokomąjį automobilį savo žmoną. Mokinys ją gabena į polikliniką, ten laukia penkiolika minučių – akademinė valanda (45 minutės) netrunka prabėgti, o rezultatas – minimalus“, – priekaištų vairavimo mokytojams negailėjo R.Kaulinskas.
Jo teigimu, egzaminuotojai spėja pajusti, kada vairavimo mokyklose karštymetis: kai mokinių mažiau – jų egzaminų rezultatai geresni. Pavasarį egzaminuojamųjų vairavimo kokybė prastėja: instruktoriai stengiasi greičiau „pravaryti“. Pasak pašnekovo, „Regitra“ nėra nusistačiusi nė prieš vieną vairavimo mokyklą. Dėl šios priežasties jis viešai neminėjo geriau ir prasčiau būsimus vairuotojus rengiančiųjų. Meškos paslaugą savo mokiniams, R.Kaulinsko nuomone, daro patys instruktoriai, besimokantiesiems bandydami įteigti, kad išlaikyti vairavimo egzaminą turint prastus įgūdžius nėra galimybių, ir iš karto siūlantys susimokėti už papildomas važiavimo pamokas. „Jie suinteresuoti, kad mokiniai važinėtų daugiau valandų, neatmetu minties, kad pinigėliai už papildomas vairavimo pamokas byra į instruktorių kišenę. O taip nuteikti būsimieji vairuotojai į „Regitrą“ ateina nemanantys išlaikyti praktinio važiavimo“, – kalbėjo R.Kaulinskas.
Pamąstymus, kad „Regitrai“ reikia konkurento, sugriausiančio dabar egzistuojantį monopolį, pašnekovas vadina neapgalvotais. “Jei viena „Regitra“ nuolaidžiaus, kita – ne, aišku, į kurią suks būsimieji vairuotojai“, – sakė viršininkas.
Anekdotai apie egzaminus
Kalbas apie „Regitros“ bandymus pasipinigauti būsimųjų vairuotojų sąskaita Panevėžio filialo viršininkas pavadino pramanais. „Prie ko čia pinigai. Apie pinigus – anekdotai. Reikia išmokti važiuoti, kad išlaikytum egzaminą, ir viskas“, – teigė R.Kaulinskas.
Pasak jo, susikirtusieji per vairavimo egzaminą pretenzijų juos mokiusioms vairavimo mokykloms neišsako. Išimtis – 1934-aisiais gimęs vyriškis. Jis išklausė teorinį mokymo kursą, važinėjo su instruktoriumi privalomas valandas, teorijos egzaminą išlaikė, bet „lūžo“ vairuodamas „Regitroje“. „Kiek žinau, vyriškis padavė vairavimo mokyklą į teismą, kaltindamas ją netinkamu parengimu egzaminui“, – pasakojo viršininkas.
„Sekundei“ žinoma, kad vairuotojo pažymėjimo negavusiam 73-ejų metų vyrui jį mokiusi mokykla dėl šventos ramybės grąžino pinigus. Mat mokinys atsisakė toliau tobulinti vairavimo įgūdžius – aiškino, kad pinigų papildomoms pamokoms neturi.
„Tegul ateina kalbantieji, kad „Regitros“ specialistai ima kyšius. Tegul pabando įkišti, tada išvys jų reakciją. Nežinau kaip visoje Lietuvoje, tačiau už savo darbuotojus galiu garantuoti. Aš jais pasitikiu. O šnekos apie neva milžiniškas algas „Regitroje“ – iš piršto laužtos. Dokumentų priėmėjos alga – šiek tiek didesnė už minimalią. Uždarbis nepriklauso nuo vairavimo egzaminų skaičiaus. O ir pats mokestis – ne iš lubų apskaičiuotas, o nustatytas Vyriausybės. Nei keisti, nei koreguoti jo neturime teisės. Taip kalbantiesiems derėtų papildomai pasitikrinti sveikatą“, – nepatenkintiesiems atsikirto R.Kaulinskas.
Per trejus metus, kai „Regitra“ egzaminuoja būsimus vairuotojus, R.Kaulinskas sulaukė vos trijų vairuotojų apeliacijų. Viena jų iš dalies pasitvirtino. „Regitros“ specialistai gali papasakoti neką mažiau anekdotinių situacijų iš savo praktikos. Antai viena būsimoji vairuotoja nuo Nemuno gatvės žiedo vežė egzaminuotoją Linų fabriko link tol, kol…. baigėsi kelias. Mergina pasiteisino: „Nebuvo vietos kur apsisukti“.
Rasa ŠOŠIČ
H.Kudirkos nuotr. Būsimieji vairuotojai „Regitros“ egzaminuotojų bijo tarsi baubo: pusei praktinio vairavimo egzaminą tenka perlaikyti ne du ir netgi ne tris kartus.
