Jau beveik savaitę nuo septynmetės Raselės (vardas
pakeistas) rankų nenyksta kraujosruvos. Išsigandusi mažametė, paklausta, kas ją
sumušė, nedrąsiai prisipažįsta: tėtis. Nepaklusnią dukrą tėvas auklėjo gumine
žarna. Tačiau bendruomenė stoja ginti ne nukentėjusio vaiko, o smurtaujančio
suaugusiojo. Pareigūnų taip pat nesudomino, kad tėvai nežinojo, kur glaudžiasi
iš namų pabėgusi sumušta mažametė.
Pabėgusio vaiko neieškojo
Septynmetė upytietė tapo smurtaujančio tėvo auka. Įsiutęs vyras apsivogusią mažametę auklėjo gumine žarna. Socialinės darbuotojos iškviesti policijos pareigūnai konstatavo tik vagystės faktą – nuo įsiutusio tėvo nukentėjusi ir iš namų pabėgusi mergaitė buvo palikta likimo valiai.
Vaikas kaimo žmonių rūstį užsitraukė vagystėmis. Pirmadienį į Upytę dėl mažametės vagysčių vyko seniūnijos socialinės darbuotojos iškviesti policijos pareigūnai: po Raselės apsilankymo upytietė namuose pasigedo mobiliojo ryšio telefono. Neseniai mergaitė iš kito Upytės gyventojo buvo nugvelbusi 50 litų, iš kaimynų kieme remontuotos apverstos mašinos pasisavinusi akinius ir dezodorantą. Tačiau atvykusi policija mažametės vagilės nesurado – primušta tėvo dukra buvo pabėgusi iš namų. Pamotei paaiškinus, kad nežinia kur kaime besiglaudžianti mažametė vos ją išvydusi pabėga, pareigūnas tepasiūlė kreiptis į komisariatą, jei bus nusiskundimų. Apie įvykį nei policija, nei seniūnijos socialinė darbuotoja Vaikų teisių apsaugos tarnybai nepranešė.
Kad vaikas patyrė smurtaujančio tėvo įsiūtį, pripažino ir mažosios pamotė Diana Vilkaitienė, prieš trejus metus pradėjusi gyventi su žmonos netekusiu trijų vaikų tėvu Vygantu Galiausku. Moteris neslėpė, kad vyras smulkaus sudėjimo dukrą auklėjo gumine žarna.
Nervai pakriko po tėvo mirties
Tėvo smurtas Galiauskų šeimoje – ne naujiena. Net ir blaivus vyras yra agresyvus. Nuo išgėrusio Diana, pasiėmusi vaikus, bėga iš namų. Moteris tikina ūmaus būdo gyvenimo draugui ne kartą siūliusi kreiptis į gydytojus, vildamasi, kad raminamieji vaistai padės jam suvaldyti emocijas. Tačiau į tokius sugyventinės raginimus V.Galiauskas atsako tik grasinimais. Vyriškio karštas būdas ypač pradėjo reikštis prieš dvejus metus mirus jo tėvui.
„Anksčiau manęs iš namų dar nevarydavo. Dabar jau dažnai taip būna. Jam nervus reikia gydytis, psichologas nebepadėtų. Agresyvus gali būti ir nė lašo neišgėręs, o kai girtas – dar baisiau. Bijau, kad peilio į nugarą nesuvarytų“, – apie įtampą šeimoje pasakojo D.Vilkaitienė. Jauna moteris, gailėdama sugyventinio vaikų, slapsto menkesnes jų išdaigas nuo žiauraus tėvo. „Man jau jų gaila. Myliu tuos vaikus kaip savo. Ir jie visur man iš paskos seka. Trejus metus Kaune aukle išdirbau, penkias rekomendacijas turiu, visada vaikus labai mylėjau“, – kalbėjo Diana.
Nuo įtūžusio tėvo vaikai bėga iš namų. Pirmokę Raselę pernakvoti priglaudžia patys upytiečiai, ne kartą septynmetė naktį leido tiesiog daržinėje. Pavargusi nuo įtampos ir sunkaus sugyventinio būdo D.Vilkaitienė teigė bandžiusi sugrįžti gyventi pas mamą į Kauną, tačiau ši dukrai atrėžusi: kokio gyvenimo norėjai, tokį ir turi. „Visa giminė manęs išsižadėjo, kad pas vyrą su trim vaikais nuėjau“, – išgyveno moteris.
Polinkį paveldėjo iš mamos
Upytės seniūnijos socialinė darbuotoja Laima Strunevičienė teigė nepateisinanti tėvo smurto prieš mažametę, tačiau suprantanti, kad ūmus vyriškis galėjo netekti kantrybės su sunkiai auklėjama dukra. „Nuo kleptomanijos vaiko mušimu neišgydys, bet muša iš nevilties. Ką paprastam kaimo žmogui daryti, jei vaikas tokią priklausomybę turi? O vaikai ambicingi – eina per kaimą ir guodžiasi“, – smurtaujančio V.Galiausko nepasmerkė socialinė darbuotoja.
Jos nuomone, du V.Galiausko vaikai – Raselė ir penkeriais metais už ją vyresnis broliukas – polinkį vogti paveldėjo iš motinos. Prieš trejetą metų avarijoje žuvusi moteris Upytėje buvo pagarsėjusi ne tik kaip nuolatinė barų lankytoja, bet ir vagilė. Raselę ji ir pagimdė kalėjime – atliko bausmę už vagystę. Anot L.Strunevičienės, vaikai taip buvo įpratę matyti bare girtaujančią mamą, kad Raselė, nesuvokdama mamos mirties, dar kurį laiką prašydavo broliukų eiti į barą tikėdamasi ten rasti mamą. Trečiąjį brolį, jau aštuntoką, nuo pusės metų augina gretimame kaime gyvenanti V.Galiausko mama.
Siūlo vaikams globos namus
„Čia atsikrausčius gyventi Dianai maniau, kad viskas toje šeimoje susitvarkys – Galiauskas pasikeitė namo langus, baldus. Dabartiniai namai nė nebeprimena tų, kokie buvo esant gyvai pirmai žmonai“, – turėjo vilčių socialinė darbuotoja. Tačiau šeima gražiai sugyveno vos metus – agresyvaus būdo V.Galiauskas dabar nebesuvaldomas. Jo priespaudą kenčia ir sugyventinė, ir vaikai.
Kurį laiką tik nuo jo nuotaikos priklausė, ar Diana, auginanti bendrą su V.Galiausku sūnų bei du jo paties vaikus, galės įeiti į namus. Vyriškis turėjo tik vieną namų raktą – kol jis negrįždavo, įeiti negalėdavo niekas.
L.Strunevičienės nuomone, šeimos problemas išspręsti padėtų Raselės ir jos kartu augančio broliuko izoliavimas iš jai įprastos aplinkos. Socialinė darbuotoja siūlo juos nors laikinai apgyvendinti Linkaučių vaikų globos namuose. „Bendruomenė nebegali nuo tų vaikų apsiginti. Siaubas, kas iš jų bus, kai užaugs. Gal naudinga būtų į internatą išvežti, kad aplinką pakeistų?“ – svarstė L.Strunevičienė.
Plačiau skaitykite birželio 23 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
H.Kudirkos nuotr. I.Matuzevičienei (iš kairės), L.Strunevičienei bei N.Stakytei mergaitė nedrąsiai prisipažino, kad kraujosruvos ant rankų – tėčio mušimo žymės.
