Gyvenimas – nesibaigiančios vestuvės

Trečius metus vedybų planavimo versle besisukančiai
panevėžietei konkurentų dar neatsirado, ji vienintelė mieste užsiima tokia
veikla.  Vedybų planuotoja džiaugiasi vis didėjančiu sužadėtinių dėmesiu ir
net patys netikėčiausi pageidavimai moters jau nebestebina.  Jai teko
planuoti iškilmes ir debesyse,  ir ant vandens. Tačiau vestuvinių madų
žinovė abejoja, ar galėtų pakartoti savo pačios sutuoktuvių šėliones.

Nauja veikla

Mintis pradėti vestuvių planuotojos karjerą Kristinai Juknevičienei atėjo prieš trejus metus. Iki tol jai teko būti renginių organizatore viename Panevėžio klube ir trumpai išmėginti jėgas reklamos srityje Aukštaitijos televizijoje. Palikusi televiziją, moteris ėmė domėtis verslo galimybėmis savo mieste. Sukaupusi daugybę informacijos, ji pastebėjo tuščią  nišą – vestuvių planavimą. Įkūrusi savo įmonę kurį laiką organizatorė nedrįso skelbti apie savo paslaugas. Reikėjo išanalizuoti Lietuvos ir užsienio verslininkų patirtį vedybų srityje ir suburti aktyvią, kūrybingą komandą.

Dabar  pusė Panevėžio miesto ir rajono būsimų jaunavedžių vestuvių nebepraeina be specialisto konsultacijų ar pagalbos.  Besiruošiantieji tuoktis stengiasi taupyti savo laiką ir  patikėti visus rūpesčius organizatoriams.

Užsienyje jau seniai vestuvių organizaciniai reikalai atiduodami į vedybų planuotojų rankas. Ten leidžiami specialūs specializuoti žurnalai –  katalogai  šios profesijos atstovams. Anglijoje kasmet rengiama tarptautinė vedybų mugė, joje pristatomos metų vestuvinės mados ir naujovės.

Lietuvoje tokios specialybės niekur įgyti negali, tačiau pagrindus galima gauti renginių organizavimo studijose. Pasak K.Juknevičienės, turėti vadybos žinių yra labai svarbu, nes vien kūrybinių galių neužtenka. Reikia mokėti protingai paskirstyti darbus savo komandai – dekoruotojams, scenarijų autoriams, padavėjams ir kitiems – ir prižiūrėti, kad viskas eitųsi sklandžiai. „Gera vedybų planuotoja yra tokia, kurios svečiai nepastebi, bet jaučia, kad kažkas rūpestingai tampo šventinės eigos vadeles”, – mano moteris.

Drugelių fejerverkas

Po daugybės rengtų puotų vedybų planuotojos nebestebina jokie vestuvininkų pageidavimai. Jaunavedžiai vis dažniau stengiasi pasidaryti sau neužmirštamą šventę. Moteris su malonumu priima įdomius iššūkius.

 Nepamirštamos liko vedybos laive. Organizatorė turėjo nugalėti vandens baimę, kai teko puošti laivo bortus. Jei įmanoma, K.Juknevičienė stengiasi išvengti darbų, kurie vyksta ant vandens ar dideliame aukštyje.

Įdomios pasirodė ir baikerių stiliaus vestuvės ir puota pajūryje. Jaunavedžiai ir svečiai rinkosi lengvo stiliaus aprangą. Dominavo jūreiviškos detalės: dryžuotos staltiesės ir servetėlės.

Kad ir keista, gyvenimas  taip pat diktuoja vestuvių madas. Šiemet, anot K.Juknevičienės, mados „klyksmas” – drugeliai. Jaunavedžiai nori jų nutupdyti visur: ant suknelės, puokštėje, mašinų puošyboje. Drugelių mylėtojams vedybų planuotoja gali pasiūlyti gyvų iki 17 centimetrų dydžio drugių saliutą. Toks „drugio efektas” gali kainuoti daugiau nei 1000 litų.

Egzotiški drugeliai į Lietuvą gabenami iš Latvijos specialiose dėžėse su ledukais. Kiekvienas nuo 30 iki 140 litų kainuojantis vabzdys supakuojamas į voką ir užšaldomas, kad prisnūstų iki reikiamos akimirkos. Šventės metu drugeliai išbudinami šilto oro srove ir paleidžiami. Svečiai aikčioja iš nuostabos, kai visas būrys marguolių, simbolizuojančių jaunystę, nusėda ant jaunųjų, svečių. Tariamai dresuotus drugius iš tiesų traukia stiprūs kavapai – plaukų lakas, kvepalai. Pasibaigus šventei, jaunavedžiai dar mėnesį gali pasidžiaugti  naujųjų augintinių plazdenimu namuose.

Mėgstami vestuvėse ir balti balandžiai, simbolizuojantys meilę. K.Juknevičienė prisimena, kaip Anykščių rajone pas jos močiutę auginami balandžiai, paleisti vestuvių metu, grįždavo namo.

Brangiausios vestuvės, kurių planuotojai yra tekę imtis, siekė 35000 litų.  Į jas įeina ne tik kruopštus suplanavimas, bet ir visas vestuvių eigos  koordinavimas.

Pigiausios vestuvės kainuoja apie 5000 litų. Už tokią kainą suruošiama tradicinė iškilminga vakarienė nedideliam svečių ratui. Jaunavedžiai kuklią šventę pasirenka, norėdami sutaupyti povestuvinei kelionei.

Vakarietiški motyvai

K.Juknevičienė prasitarė, kad dabar mėgstamos vakarietiško stiliaus vedybos su lietuviškų tradicijų elementais. Graudžių išlydėtuvių virkavimus, atsisveikinimus su nerūpestinga jaunyste ir rimtus šeimos įžadus vis labiau nori išstumti linksmi vakarietiški papročiai. Jaunosios mėgsta užsimauti žydrą keliaraištį, kurį po vidurnakčio numauna jaunikis ir meta pabroliams. Sugavusiojo laukia vestuvės. O pamergėms metama jaunosios puokštė.

Į lietuviškų vedybų ceremoniją bažnyčioje atėjo nauja tradicija – kviestis žiedlapių barstytojas. Šios mažylės, anot K.Juknevičienės, kartais sudarko darnią jaunavedžių eiseną. Naujiena – jaunojo tortas. Jis paruošiamas iš smulkių dovanėlių puotos svečiams.

Vedybų planuotoja visada stengiasi kuo išsamiau klientams pristatyti kitų kultūrų tradicijas, paaiškinti jų reikšmę. Tačiau iki šiol ji nesupranta, kodėl vakaruose jaunavedžių mašinos puošiamos batais ir skardinėmis.

Rengiant tik vakarietiškas vestuves, šventė primintų kokteilių vakarėlį, mano vedybų planuotoja. Lietuviškos tradicijos suteikia puotai daugiau įvairovės. Iki šiol vestuvėse nepamirštos piršlio korimo, svočios pusryčių, gaubtuvių ir kitos tradicijos.

Vedybų planuotoja džiaugiasi neseniai sulaukusi pasiūlymo surengti vestuves pagal Joninių tradicijas. Šiai šventei moteris ruošia daugybę žaidimų ir burtų. Pamergės turės mesti vainikus ant medžių, kad sužinotų, kada ištekės. Įsimylėjėliai spės ateitį, plukdydami vainikus ežere.

Be daugybės puotos organizavimo darbų, vedybų planuotojai kartais tenka jaunavedžiams suruošti valso pamokėles. Tik nedaugelis jaunųjų moka šį šokį. Kartais į pačią puotą parodyti taisyklingo valso žingsnelio kviečiamas šokio mokytojas.

Kitataučių vestuvės

Ne kartą vestuvių planuotojai teko organizuoti vestuves ir užsieniečiams. Anglo ir lietuvaitės vedybose didžiausią įspūdį padarė nacionalinių gėlių – gvazdikų –  gausa. Jais buvo dekoruojama pokylio salė, stalai ir drabužiai. Įdomu, kad pabrolius anglai vadina „Best man” (geriausiais iš geriausių). Į iškilmingą ceremoniją jie ateina pasipuošę vienodais kostiumais. Kitaip nei Lietuvoje, anglų vestuvėse skamba tik klasikinė muzika.

Vedybų planuotojos paslaugomis itin domisi užsienyje dirbantys lietuviai. Tokie sužadėtiniai į Lietuvą grįžta tik dviem savaitėms, todėl šventės rūpesčiams nebebūna laiko. Vestuvių detalės paprastai aptariamos internetu, o rezultatą jaunieji pamato tik grįžę.

Geidžiamiausias – Ž.Žvagulis

Lietuvių vestuvėse beveik svarbiausią vietą užima muzikantas. Vedybų planuotojai kartais tenka ieškoti populiariausių Lietuvos atlikėjų. Labiausiai pageidaujamas – Žilvinas Žvagulis, tačiau dėl honoraro dydžio jaunavedžiai atsisako jo pasirodymo. Koncertuoti vestuvėse visada atsisako Alanas Chošnau ir grupė „Vairas”. Kadangi vestuvės daugiausia vyksta vasarą, labai sunku surasti bet kokį muzikantą. Visi jau turi daugybę užsakymų.

Taip pat sunku atrasti vietą puotai. Lietuviai labiausiai mėgsta švęsti kaimo turizmo sodybose.

 Savo vestuvių nepakartos

Du kartus atšokus savo vestuves, vedybų planuotojai pačiai neteko savo švenčių organizuoti.

Pirmąsias vedybas Kristinai ruošė tėvai. Viskas buvo nupirkta, svečiai sukviesti, o jauniesiems liko tik stebėti visą veiksmą. Antrosios vestuvės tapo pavyzdžiu ir pačiai vedybų planuotojai. Šventę surengę liudininkai taip padirbėjo, kad K.Juknevičienė abejoja, ar kada nors sugebės pakartoti trijų dienų fiestą.

Ingrida NAGROCKIENĖ

A.Repšio nuotr. K.Juknevičienės manymu, gera vedybų planuotoja yra tokia, kurios svečiai nepastebi, bet jaučia, kad kažkas rūpestingai rikiuoja šventinę ceremoniją.

Bendrinti šį straipsnį
- R E K L A M A -
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

- R E K L A M A -
- R E K L A M A -
- R E K L A M A -
- R E K L A M A -