Penktadienį Miuncheno „Allianz Arena“ stadione rungtynėmis tarp Vokietijos ir Kosta Rikos rinktinių prasidės 2006 metų pasaulio futbolo čempionatas. Kaip ir prieš kiekvienas planetos pirmenybes skelbiami geriausi, jauniausi, vyriausi ir t.t. žaidėjai bei įvairi informacija apie komandas, įvarčius ir kitus įdomius faktus.
Daugiausia finalų iš eilės – 3 – žaidė Brazilijos rinktinės veteranas Cafu. Jis 1994 ir 2002 metais tapo pasaulio čempionu, o 1998-aisiais iškovojo sidabro medalį.
Daugiausiai rungtynių finaliniuose etapuose – 25 – yra sužaidęs vokietis Lotharas Matthaeusas (1982-1998 m.). Be to, jam ir meksikiečiui Antonio Carbajalui (1950-1966 m.) priklauso dar vienas rekordas – abu jie dalyvavo net penkiuose čempionatuose.
Jauniausias planetos pirmenybių žaidėjas – Normanas Whiteside’as iš Šiaurės Airijos. Jam 1982 metais rungtynėse su Jugoslavija buvo 17 metų ir 42 dienos. Vyriausias žaidėjas – kamerūnietis Roger Milla, kuriam 1994-ųjų čempionato rungtynėse su Rusijos rinktine buvo 42 metai 39 dienos.
Beje, šiame mače R.Milla pasiekė dar vieną pasaulio čempionatų rekordą: įmušęs įvartį kamerūnietis tapo vyriausiu futbolininku, pelniusiu įvartį finaliniame etape. Jauniausias įvarčio autorius yra legendinis Brazilijos rinktinės puolėjas Pele – jam 1958-aisiais rungtynėse su Velsu buvo 17 metų 239 dienos.
Jauniausias teisėjas – urugvajietis Francisco Matteucci, kuriam 1930-ųjų čempionate buvo 27 metai 62 dienos. Vyriausias teisėjas – anglas George’as Readeris, jam 1950-ųjų pasaulio pirmenybėse buvo 53 metai 236 dienos.
Greičiausią čempionatų įvartį pavyko įmušti turkui Hakanui Šukurui. Jis 2002 metų čempionato mače su Pietų Korėja kamuolį į vartus pasiuntė jau 11-ą sekundę. Daugiausia įvarčių per vienerias rungtynes yra įmušęs rusas Olegas Salenka – jis 1994 metais mače su Kamerūnu pasižymėjo 5 kartus.
Daugiausia įvarčių – 13 – per vieną čempionatą (1958 m.) pelnė prancūzas Justas Fontaine’as. Apskritai daugiausia įvarčių – 14 – pasaulio pirmenybių finaliniuose etapuose įmušė vokietis Gerdas Mulleris: 1970 metais jis pelnė 10 įvarčių, o 1974-aisiais – 4.
Greičiausiai pakeistas žaidėjas – italas Alessandro Nesta – po 4 minučių rungtynėse su Austrija 1998 metais. Greičiausiai įspėtas žaidėjas – rusas Sergejus Gorlukovičius – po 1 minutės mače su Švedija 1994 metais. Greičiausiai pašalintas žaidėjas – urugvajietis Jose Batista – po 56 sekundžių, kai pasirodė aikštėje rungtynėse su Škotija 1986 metais.
Didžiausią pergalę iškovojo Vengrijos rinktinė, 1982 metais 10:1 sutriuškinusi Salvadoro komandą. Daugiausia įvarčių – 12 – per rungtynes buvo pelnyta 1954 metų čempionato mače, kuriame Austrijos futbolininkai 7:5 nugalėjo Šveicarijos rinktinę.
Daugiausia rungtynių trenerio poste buvo vokietis Helmutas Schonas. Jis per keturis pasaulio čempionatus (1966-1978 m.) Vokietijos rinktinei vadovavo 25 rungtynėse.
Dalyvavo daugiausia čempionatų – 17 – Brazilija, kuri įmušė ir daugiausia įvarčių – 191. Daugiausia įvarčių per turnyrą – 27 – įmušė Vengrija (1954 m.), mažiausia žiūrovų – 300 – stebėjo Rumunijos ir Peru rungtynes (1930 m.), mažiausia žiūrovų finaliniame mače – 45 124 – susirinko 1938 metais, kai dėl čempionų titulo kovojo Italijos ir Vengrijos futbolininkai.
Parengė L.Kavoliūnas
Nuotr. Daugiausiai rungtynių finaliniuose etapuose yra
sužaidęs vokietis L.Matthaeusas.
