Verslininkai nesidomi
Norintieji per atostogas padirbėti nepilnamečiai darbdavių nedomina. Panevėžyje augant bedarbių gretoms užsidirbti savų pinigų moksleiviams tampa vis sunkiau pasiekiama svajone.
Motyvuodami gan dideliais Darbo kodekso reikalavimais, verslininkai pirmenybę teikia suaugusiesiems.
Darbo biržos duris nepilnamečiai pradeda varstyti dar likus keliems mėnesiams iki mokslo metų pabaigos. Pasak Jaunimo darbo centro vadovės Skirmantės Danylienės, pirmieji tokie interesantai pasirodo dar balandžio pradžioje, jau gegužės pabaigoje per dieną apsilanko apie šimtą darbo ieškančių moksleivių.
Tačiau viltis įsidarbinti bent porai mėnesių nesulaukus pilnametystės – itin menka. Nors Panevėžio darbo birža kasdien siūlo apie 300 laisvų darbo vietų, tačiau 13-18 metų paaugliai dėl jų konkuruoja su armija suaugusių bedarbių. Šiuo metu iš 278 biržoje registruotų laisvų darbo vietų 106 siūlomos įmonėse, 102 – įvairių profesijų žmonėms. „Kasdien registruojame 25-30 naujus darbdavių pasiūlymus, žinoma, tiek pat kiekvieną dieną ir atšaukiame“, – teigė S.Danylienė.
Kad darbdaviai nėra suinteresuoti nors ir sezoniniam, nekvalifikuotam darbui priimti nepilnamečius, rodo jų nenoras bendradarbiauti su Darbo birža. Į jos organizuotą pasitarimą dėl moksleivių įdarbinimo per vasaros atostogas iš kviestųjų 180 darbdavių teatvyko vos šeši. Anot S.Danylienės, darbdaviai sutiktų priimti ir pilnametystės nesulaukusiuosius, tačiau yra suvaržyti Darbo kodekso reikalavimų. „Žemės ūkyje darbdaviai pageidauja, kad būtų dirbama ir nuo 5 valandos, tačiau nepilnamečiai negali dirbti naktinio darbo. Be to, tokio amžiaus darbininkams privalomos pertraukos, darbo diena – tik šešių valandų. Žinoma, daug reikšmės darbdaviams apsispręsti turi ir tai, kad mokiniai negali pasigirti reikalingais darbo įgūdžiais“, – teigė S.Danylienė.
Kiek nepilnamečių įsidarbina per vasaros atostogas, Darbo birža tikslių duomenų neturi. Tačiau įvykdyta visų miesto ir rajono bendrojo lavinimo mokyklų apklausa rodo, kad dirba – mažuma. Į apklausą atsiliepė tik devynios iš daugiau nei trisdešimties mokyklų. Kad praėjusią vasarą bandė įsidarbinti, iš 1183 apklaustų mokinių nurodė 47 procentai, tai nepavyko 6 procentams. Daugiausia nepilnamečių dirbo statybose – 258, kiti uždarbiavo žemės ūkio, pramonės ir paslaugų sferoje.
Mokykla darbo neieško
Daugiausia moksleivių įsidarbina per pažįstamus. Darbo biržoje jiems, nekvalifikuotiems ir neturintiems 18-os metų, konkuruoti su suaugusiais bedarbiais sunku. Mokyklos, vasarai uždarydamos duris, mokinių įsidarbinimą palieka jų pačių rūpesčiui. Nors mokinys darbdaviui turi atnešti ne tik tėvų, bet ir mokyklos sutikimą, kad jam leidžiama dirbti, švietimo įstaigos nuo darbo paieškų atsiriboja.
„Kiek žinau, darbdavių, priimančių nepilnamečius, atsakomybė labai didelė, todėl šie ir nenori priimti. O darbo paieškos – Darbo biržos funkcija. Ką ir kiek čia mokykla gali padėti? Nebent tarpininkauti“, – svarstė miesto Švietimo skyriaus vedėjas Dainius Šipelis.
Ieškodami darbo nepilnamečiai prašo net ir policijos pagalbos. „Gerai, kad Švietimo ministerija skiria nemažai lėšų vaikų užimtumui vasarą, tačiau vidutines pajamas gaunančių šeimų vaikams trūksta pinigų, jie tą laiką nori išnaudoti taip, kad galėtų užsidirbti. Net į mus tėvai su vaikais kreipiasi, kad patartume, kur galėtų nepilnametis įsidarbinti“, – pasakojo miesto Vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Danguolė Žiaugrienė. Jos nuomone, kol moksleivių įdarbinimo klausimas nebus sprendžiamas valstybiniu mastu, situacija nesikeis. „Darbdaviai nėra suinteresuoti priimti tokį darbuotoją. Pirmiausia turėtų keistis Vyriausybės požiūris. Vaikų globos taryba jau kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo bei Ūkio ministerijas prašydama atkreipti dėmesį, kad vaikai nori dirbti, tačiau neturi sąlygų“, – pabrėžė D.Žiaugrienė.
Neužsidirba net minimumo
Ne vienerius metus nepilnamečius įdarbindavęs Dembavos medelynas šiemet veikiausiai atsisakys moksleivių paslaugų. „Darbo kodekse norintiesiems įdarbinti nepilnamečius keliami didžiuliai reikalavimai. Pavyzdžiui, vaiko darbo diena tegali būti šešių valandų. Vadinasi, mes, į lauką nepilnamečius nuvežę kartu su kitais darbininkais, turime važiuoti jų pasiimti gerokai anksčiau. Mums samdytis neturinčiuosius 18-os kainuoja dvigubai brangiau, o padirba jie gerokai mažiau“, – pažymėjo Dembavos medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė.
Vis dėlto, moters teigimu, dažnai moksleiviai neverti net minimalaus darbo užmokesčio, nors darbdavys jiems neturi teisės mokėti mažiau. „Paaugliai nori dirbti, bet – ne rimtai. Praėjo tie laikai, kai pinigai lengvai buvo mokami. Deja, išbūna kartais vieną, dvi dienas ir – namo. Dabar jau ir suaugusiųjų bedarbių turime, todėl vargu ar dar priimsime moksleivius“, – teigė V.Kuliešienė. Vis dėlto, jos nuomone, jei Darbo kodeksas sudarytų darbdaviams tinkamas sąlygas, dirbančių nepilnamečių padaugėtų.
Plačiau skaitykite birželio 7 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
S.Kašino nuotr. Norėdami per atostogas užsidirbti moksleiviai jau nuo balandžio būriuojasi Darbo biržoje. Deja, dėl laisvų darbo vietų jiems lygiomis teisėmis tenka konkuruoti su suaugusiais bedarbiais.
