Bijo likti tuščiomis kišenėmis
Kelis mėnesius gyvenę nežinomybėje dėl gamyklos ir savo ateities, „ekraniečiai“ jau po poros savaičių taps oficialiais bedarbiais. Vakar pradėtų dalyti galutinai saitus su „Ekranu“ nutraukiančių atleidimo lapelių atsiimti darbuotojai eina negalėdami sulaikyti ašarų.
Kelias dešimtis metų „Ekranui“ atidavusieji baiminasi, kad išmokų gaus tik vieną kitą šimtą litų, o ne kelis tūkstančius.
Ypač skaudžiai bendrovės bankrotą išgyvena ilgus metus joje dirbusios šeimos. „Vadovai milijonieriais tapo, o tokie kaip mes su vyru, visą jaunystę „Ekranui“ atidavę, dirbę su švinu, kitomis kenksmingomis medžiagomis, likę be dantų, skaudančiais sąnariais, dabar išeisime ir tuščiomis kišenėmis“, – šluostė ašaras 22 metus gamykloje išdirbusi Birutė Krasičkovienė. Moteris teigė buvusi priblokšta, kai sužinojo, jog iš Garantinio fondo dar tebus išmokėta vos dviejų minimalių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Kada bus grąžinta likusi bendrovės skola – nežinia. „Atleidimo laukėme kaip išganymo. Buvo kalbėta, kad kompensacijos priklausys ir nuo atlyginimo vidurkio, ir nuo stažo. O kas bus dabar?“ – nevilties kupinu balsu piktinosi B.Krasičkovienė.
Moteris įsitikinusi, kad ir profesinė sąjunga darbuotojų prašymus gauti miesto Savivaldybės skiriamą vienkartinę pašalpą priima neįsigilinusi į kiekvieno situaciją.
„Mudu su vyru kartu „Ekranui“ atidavėme 45 metus, tačiau profesinės sąjungos pirmininkė Liucija Mikulėnienė pasakė: jums Savivaldybės pašalpa nepriklauso, nes nesusituokę. Bet mes jau daug metų kartu gyvename, vaikus užauginome. Neaiškios tos pašalpų dalybos. Žinoma, pati Savivaldybė čia niekuo dėta – jai sąrašus pateikia“, – jautė nuoskaudą moteris.
Profesinės sąjungos nepadeda
„Anksčiau buvo kalbama, kad išeitines mums skaičiuos pagal atlyginimo vidurkį, dabar, pasirodo, iš Garantinio fondo tegausime vos du minimumus. Nebesvarbu nei mūsų stažas, nei uždarbis – bankrotas visus suvienodino“, – negalėjo susilaikyti neverkusi „ekranietė“ Janina. Moteris teigė nebetikinti, kad su žmonėmis bus tinkamai atsiskaityta. „Pažiūrėkite, kas dedasi su šalies Vyriausybe, o čia – tik gamykla. Visą laiką joje buvome ujami, ir dabar tokie esame“, – mano Janina. Vaikus jau užauginusi, bet pensinio amžiaus dar nesulaukusi vieniša moteris tikino per prastovas jau išvaikščiojusi visas gamyklas ieškodama darbo, tačiau jos paslaugos niekam nereikalingos.
Duonos kepėjos specialybę turinti, tačiau 12 metų „Ekrane“ išdirbusi Indrė Dačinkienė taip pat netikėjo nei Darbo biržos, nei miesto Savivaldybės optimistinėmis prognozėmis, neva „ekraniečiams“ bus padedama integruotis į Panevėžio darbo rinką. „Netikiu, kad dar kas nors gali padėti, kai mieste įmonės viena po kitos bankrutuoja. Visi „ekraniečiai“ darbų nerasime – ne visi aukštąsias baigę ir vadovauti gali, esame paprasti darbininkai“, – pripažino I.Dačinkienė. Jos nuomone, panevėžiečiai, ieškodami nors ir laikino uždarbio, plūstelės į pajūrį sezoniniams darbams. „Jau dabar yra ten išvažiavusiųjų. Kai kas net kituose miestuose jau įsidarbino. Į užsienį visi juk irgi negali išlėkti – reikia galvoti, kaip čia išgyventi. Visi jaučiamės išduoti, apgauti. Vadovai prisikūrė įmonių, jiems darbas nestoja, o mes palikti likimo valiai“, – liūdnai kalbėjo moteris.
Nepriklausanti nė vienai kategorijai, kad galėtų gauti bent pašalpą iš Savivaldybės biudžeto, I.Dačinkienė jautėsi nusivylusi ir „Ekrane“ veikiančiomis profesinėmis sąjungomis. „Buvo pasakyta: kas du procentus profesinei sąjungai pervedėte, tam gal ir padėsime. Bet ir tai – klausimas“, – pasakojo moteris.
Neapskaičiavo prašytojų
Atleidimo lapelio vakar atėjusiam atsiimti Dariui Žilinskui svarbiausia buvo kuo greičiau išeiti iš gamyklos – po dviejų mėnesių intensyvių darbo paieškų vyriškis jau nuo šiandien pradės dirbti statybose. Dėl „Ekrano“ bankroto D.Žilinskas atvirai kaltino tik bendrovės vadovus. „Likome jų apgauti – nėra ko čia slėpti. Taip ir yra, kad antrinės įmonės buvo steigiamos laukiant „Ekrano“ baigties. Jie gali meluoti tik sau – visiems akivaizdžiai buvo matoma, kas buvo daroma. Belieka tikėtis, kad tokie dalykai bus išsiaiškinti“, – vylėsi buvęs gamyklos darbuotojas.
Plačiau skaitykite birželio 6 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
S.Kašino nuotr. B.Krasičkovienė teigė esanti apstulbinta, kad daugiau nei du dešimtmečius išdirbusi „Ekrane“ vietoje kelių tūkstančių litų kompensacijos gali likti tuščiomis kišenėmis.
