Pasirinko Aukštaitijos sostinę
Kasmetis Baltijos ministrų tarybos aplinkos ministrų pasitarimas šiemet vyksta Lietuvoje. Norėdama parodyti, kad ne tik Vilnius turi kur priimti svečius, mūsų šalies Aplinkos ministerija, vadovaujama laikinojo ministro Arūno Kundroto, kolegas iš Latvijos ir Estijos – Raimondą Vejonį ir Villu Reiljaną kartu su kitais delegacijos nariais pakvietė į Aukštaitijos sostinę – Panevėžį. Pagal Baltijos šalių vyriausybių bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje sutartį ministrai aptarė Europos Sąjungos (ES) jūrų strategijos ir Helsinkio komisijos Baltijos jūros veiksmų plano įgyvendinimą, bendradarbiavimo galimybes aplinkosaugos sektoriuje su ES nepriklausančiomis šalimis, tarėsi, kaip turėtų būti likviduojami avarijų jūroje padariniai ir kokia privalo būti jų prevencija. Visų trijų šalių vyriausybių atstovai nuogąstavo dėl masiško žolės deginimo pasekmių ir numatė parengti priemonių kompleksą kovai su šiais metais visur ypač paplitusiu reiškiniu.
Draugiškai pakalbėję ir pajuokavę, kad atvykti į Panevėžį dėl tvarkomų kelių buvo nelengva, ministrai apsikeitė dovanomis, jiems mūsų šalies delegacija organizavo išvyką į Pašilių stumbryną.
Sieks naftos apmokestinimo
Laikinasis Lietuvos aplinkos ministerijos vadovas po susitikimo žiniasklaidai pažymėjo, kad nuo nelaimingų atsitikimų neapsaugota nė viena valstybė. Todėl pasitarime, anot A.Kundroto, buvo kalbama, kaip Baltijos šalys yra pasirengusios padėti viena kitai išsaugoti švarią jūrą, ką gali pasiūlyti kovai su žolės ir miškų gaisrais. Estai, prieš kelerius metus turėję tanklaivio sukeltą avariją, kai į jūrą išsiliejo keli šimtai tonų sunkiųjų naftos produktų, turėjo progą pasitikrinti praktiškai, kaip veikia apsaugos nuo jūros taršos sistema ir su tuo susiję teisiniai dokumentai. Jų patirtis parodė, kad nustatyti, kas užteršė jūrą, yra sudėtinga. Šios šalies valdžia sekė tanklaivį iki pat Panamos, tačiau nesugebėjo įrodyti, kad kaltas yra būtent jis.
Dėl šios priežasties, kaip teigia Lietuvos aplinkos ministras, buvo diskutuota su Latvijos ir Estijos atstovais dėl specialaus lėšų fondo įkūrimo, kuriam kapitalą galėtų sukrauti mokesčiai už kiekvieną toną jūra vežamos naftos. Estija tokiam fondui, pasak A.Kundroto, pritarė, o Lietuvoje šiuo klausimu anksčiau buvo diskutuota, bet vėliau diskusijos prigeso. Artimiausius metu jas vėl žadama atgaivinti. Tuo labiau imtis priemonių skatina žinojimas, kad Baltijos jūra plaukioja apie 2 tūkstančius laivų, iš jų 200 yra tanklaivių, gabenančių po 150 tūkstančių tonų naftos. Niekas negali garantuoti, kad jie yra apsaugoti nuo susidūrimų.
Siūlys Kuršių marių strategiją
„Susitikime buvo kalbėta ir apie tai, kad mes turime kaimynus, nepriklausančius ES, – Rusiją, Baltarusiją. Taip pat tolėliau nuo Lietuvos dar yra Ukraina, Kazachstanas. Nuo šių šalių irgi priklauso avarijų prevencija ir jų likvidavimas.
Daug laiko su kaimyninių šalių ministrais skyrėme Rusijai ir Baltarusijai. Jei tose šalyse nebus upių valymo įrenginių, Baltijos jūra švari nebus. Su Baltarusija kalbėtis yra sudėtinga, o Rusijai mes jau siūlėme pasinaudoti ES parama toje srityje“, – kalbėjo Lietuvos aplinkos ministras.
A.Kundrotas pabrėžė, kad kita didžiulė Baltijos jūros problema – dumblių žydėjimas. Lietuva, nelaukdama ES strategijos direktyvų, kaip teigė pašnekovas, ketina prašyti patvirtinti Kuršių marių priežiūros strategiją.
Latviai baus padegėjus
Pasitarimo dalyviai pažymėjo, kad niekada istorijoje nėra buvę tiek daug žolės deginimo atvejų ir miškų gaisrų, kaip šiemet. Dėl klimato kaitos panaši situacija susidarė visose trijose Baltijos šalyse. Kadangi Lietuvoje pastaruoju metu daug investuojama į miškingumo didinimą, baimintasi, kad nepasikartotų Ispanijos patirtis: gaisrai ėmė plėstis kaip tik tada, kai atsodinti miškai jau buvo paaugę. Latvijos vyriausybė, kaip teigė jos atstovai, jau svarsto baudžiamosios teisės aktų pakeitimus, norėdama numatyti bausmes išaiškintiems padegėjams.
Lietuvos aplinkos ministras įsitikinęs, kad tai yra žemės ūkio problema: dažniausiai dega tie plotai, kuriuose žemė nedirbama. Lietuva, A.Kundroto tvirtinimu, pirmoji ėmėsi kalbėti apie klimato kaitos problemas. Buvo sutarta įsteigti bendrą darbo grupę, kuri galėtų numatyti ištisą priemonių kompleksą kovai su gaisrais gamtoje.
Kitąmet Baltijos šalių aplinkos ministrų pasitarimą numatoma rengti Latvijoje. Pernai jis įvyko Estijoje.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
S.Kašino nuotr. Baltijos šalių aplinkos ministrų pasitarimui buvo pasirinktas Panevėžys. Jame laikinasis Lietuvos aplinkos ministras Arūnas Kundrotas tarėsi su kolegomis iš Latvijos ir Estijos, kaip apsaugoti Baltijos jūrą nuo taršos, o gamtą – nuo gaisrų.
