Švietimo ir mokslo ministerijai ketinant optimizuoti
aukštųjų mokyklų tinklą, Panevėžys vis dar gyvena mistine virstančia svajone
turėti savo universitetą. Aukštųjų mokyklų vadovams juoką kelia už Savivaldybės
lėšas parengta galimybių studija, prilygstanti studento darbui. Vis dėlto
ambicingi politikai neatsisako idėjos dar atseikėti biudžeto pinigų nežinia ar reikalingam tyrimui.
Profesorius prilygino studentams
Dar praėjusiais metais iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta 30 tūkstančių litų būsimosios Panevėžio savarankiškos aukštosios mokyklos galimybių studijai parengti. Nors tyrimą atliko Savivaldybės konkursą laimėję šalies solidūs mokslo daktarai ir profesoriai, tačiau jį įvertinę Mokslų akademijos ekspertai pateikė pribloškiančias išvadas: metus rengta galimybių studija pasirodė neverta, kad ja remiantis būtų įmanoma teikti paraišką steigti aukštąją mokyklą Panevėžyje.
Panevėžio kolegijos direktorius Kęstutis Gudas, susipažinęs su tyrimų rezultatais, neslėpė nusistebėjimo, kad tokiam darbui išleista ne viena dešimtis tūkstančių litų. „Tokia galimybių studija neverta net studento bakalauro darbo. Tai elementarus statistinis tyrimas, neduodantis jokio pagrindo aukštajai mokyklai. Jame kalbama apie Europos Sąjungą, Bolonijos deklaraciją, situaciją Lietuvoje ir truputį – apie Panevėžį. Kiekvienas studentas, pasinaudojęs internetu, tokį darbą parengtų“, – įsitikinęs K.Gudas.
Kolegijos direktorius teigė nematantis Panevėžio aukštosios mokyklos perspektyvų: kai Švietimo ir mokslo ministerija siekia optimizuoti šiuo metu Lietuvoje esančių 54-ių aukštųjų mokyklų tinklą, vargu ar galima tikėtis, kad bus pritarta dar vienai. K.Gudo nuomone, vos ne dešimtmetį besitęsiančios politikų kalbos apie savarankiško universiteto reikalingumą Panevėžyje tėra pigus politinis triukas. „Mūsų mieste ir taip daug politinio svaigimo: rūpinamasi grandioziniais, bet ekonomine prasme nerealiais projektais. Neduok Dieve, įsteigsime aukštąją. Ką tada žadėsime rinkimų proga?“ – ironizavo Kolegijos direktorius.
Abejoja tyrimo reikalingumu
Vicemero Petro Luomano vadovaujama darbo grupė, sudaryta Panevėžio aukštosios mokyklos reikalams spręsti, audžia idėją trisdešimt tūkstančių litų kainavusią galimybių studiją dar papildyti.
K.Gudas įsitikinęs: už tuos veltui iššvaistytus pinigus geriau būtų buvę išleisti dėl lėšų stygiaus dienos šviesos taip ir neišvydusią Panevėžio enciklopediją.
Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto direktorius Algirdas Jurkauskas taip pat skeptiškai vertina Savivaldybei nemažai kainavusią galimybių studiją. Direktorių stebina, kad ją rengę profesoriai netgi nepasidomėjo, kiek Panevėžyje yra studentų. Be to, A.Jurkauskas abejoja, ar toks tyrimas iš viso buvo reikalingas. „Popieriuje prirašyti galima visko. Aukštajai mokyklai realūs dalykai reikalingi: mokslinį laipsnį turintys dėstytojai, visų pakopų studijos. Mes to toli gražu dar neturime“, – pabrėžė instituto direktorius. Jo manymu, kol mieste nėra realių galimybių aukštajai mokyklai, abejotinoms galimybių studijoms Savivaldybei nevertėtų leisti pinigų. „Kas iš to, jei tiek kainavę popieriai taip ir liks dūlėti Švietimo ir mokslo ministerijos stalčiuose?“ – stebėjosi A.Jurkauskas.
Plačiau skaitykite gegužės 26 d. “Sekundėje”.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. A.Jurkausko (kairėje) pozicija vicemerui P.Luomanui atrodo viena iš kliūčių steigiant Panevėžyje savarankišką aukštąją mokyklą.
