Dažniausia arterijas pažeidžianti liga yra aterosklerozė.
Jos pagrindinė priežastis – per didelis cholesterolio ir kitų riebalų kiekis
kraujyje. Jie susikaupia arterijos sienelėje, vėliau toje vietoje kaupiasi
kalcio junginiai ir susidaro aterosklerozinė plokštė, todėl siaurėja arterijos
spindis. Plokštei atsirasti daug reikšmės taip pat turi ir kraujo srovės
poveikis arterijos sienelei (kraujo ląstelės, kurių daugumą sudaro
eritrocitai, nutrina vidinį arterijos sluoksnį, tad riebalams lengviau
kauptis arterijos sienelėje). Ypač stipriai mechaniškai kraujo srovės nutrinamos
arterijų šakojimosi vietose, nes šakojimąsi nuolat bombarduoja dideliu greičiu
lėkdami eritrocitai.
Kraujo srovės linijinis greitis kai kuriose arterijose yra labai didelis (pavyzdžiui, vidinėje miego arterijoje jis paprastai siekia iki 1 metro per sekundę). Būtent arterijų šakojimosi vietose pirmiausia ir formuojasi aterosklerozinės plokštės, tose vietose užanka arterijos. Dažniausiai plokštės būna lokalios tik šakojimosi vietose, o toliau arterija yra normali.
Taigi chirurgiškai galima išvalyti pažeistą arterijos vietą ir atkurti normalią šios arterijos kraujotaką. Plokštei užėmus daugiau negu pusę arterijos spindžio, gerokai sumažėja kraujo tekėjimas per šią arteriją ir atsiranda kraujotakos nepakankamumo simptomai, būdingi šios arterijos aprūpinamam organui ar baseinui. Jeigu plokštė užima per 90 procentų arterijos spindžio, atsiranda pavojus, kad toje vietoje arterija gali užakti, susidarius toje vietoje krešuliui.
Trombuojasi ne tik plokštės vieta, bet ir normali arterija (stovintis kraujas sukreša) iki pirmos didelės šakos, kuri palaiko joje kraujotaką. Todėl, pavyzdžiui, užakus vidinės miego arterijos (ji aprūpina krauju didįjį smegenų pusrutulį) žiotims, trombuojasi visa vidinė miego arterija iki pat smegenų, iki akies arterijos, kuri atsišakoja nuo jos jau kaukolėje.
Ypač svarbu laiku nustatyti ir chirurgiškai išvalyti vidinės miego arterijos žiotis dar prieš joms užankant, nes joms užakus ne tik prarandama visa vidinė miego arterija ir galimybė atkurti jos kraujotaką, bet ir dažniausiai žūsta visas smegenų pusrutulis. Tada paralyžiuojama priešinga kūno pusė, o jei tai kairysis smegenų pusrutulis, prarandama ir kalba.
Lygiai taip pat siaurėja, o vėliau ir užanka slankstelinių arterijų žiotys (ten, kur jos atsišakoja nuo poraktinės arterijos), nors pati slankstelinė arterija paprastai būna normali ir labai lengvai galima chirurgiškai ją pataisyti, išvalyti ir išplatinti jos žiotis, atkurti normalią kraujotaką, kol ji dar būna neužakusi. Jei jos žiotys užanka, užanka ir visa slankstelinė arterija iki kaukolės pamato, kur jos kraujotaką palaiko į ją įtekanti arterinė šaka. Norint sugrąžinti kraujotaką į šią vietą, jau reikalinga labai sudėtinga operacija ties kaukolės pamatu.
Esant smegenų kraujotakosnepakankamumo simptomams, būtina išsitirti aprūpinančias smegenis krauju arterijas, kad nebūtų pražiopsotas tas momentas, kada būtina jas chirurgiškai koreguoti. Joms užakus dažniausiai jau nebeįmanoma atkurti jose kraujotaką, o ir užakimo pasekmės dažniausiai būna nebepataisomos, įvyksta insultas, žūsta didelė smegenų dalis ir ligonis lieka invalidas arba miršta – tai lemia insulto dydis ir lokalizacija.
Slankstelinių arterijų kraujotakos nepakankamumą ligoniai jaučia, nes simptomai yra varginantys: galvos svaigimas, pykinimas, pusiausvyros sutrikimas, dvejinimasis, veido, galūnių aptirpimai, kalbos sutrikimai, galvos ūžimas, ūžimas ar cypimas ausyse, prikurtimas. Visa tai priverčia ligonius kreiptis į gydytojus pagalbos. Tik gaila, kad daugelis medikų dar mažai žino apie slankstelinių arterijų ligas, jų sukeliamus simptomus ir ypač apie galimybę šias ligas chirurgiškai koreguoti. Todėl šie ligoniai ilgai ir nesėkmingai gydomi medikamentais, kol įvyksta insultas. Kai susiaurėja miego arterijos, dažniausiai nebūna jokių simptomų, žmogus nieko blogo nejaučia, kol staiga jį paralyžiuoja.
Tik retais atvejais, kai aterosklerozinė plokštė suyra ir jos gabaliukai pradeda su kraujo srove plaukti į smegenis, ligoniui gali atsirasti simptomai, primenantys nedidelius arba trumpalaikius insultus (pusės kūno nusilpimas, apakimas viena akimi, kalbos trumpalaikis praradimas, veido paralyžius). Tokie ligoniai patenka pas neurologus ir tik nuo jų sąmoningumo ir kompetencijos priklauso, ar bus ištirtos miego arterijos, ar laiku jos bus išoperuotos. Jei ne, arterija užaks ir pasekmės gali būti labai liūdnos.
Todėl visiems, kuriems per 50 metų, patartina išsitirti miego arterijas profilaktiškai. Ypač didelė tikimybė, kad jos bus susiaurėjusios tų, kurie serga kojų arterijų užakimais, širdies vainikinių arterijų susiaurėjimais, yra persirgę miokardo infarktu, kuriems buvo operuotos širdies vainikinės arterijos. Dažniausiai aterosklerozės pažeidžiama vieta yra vidinės miego arterijos žiotys, toliau – slankstelinių arterijų žiotys. Pačiose smegenyse arterijos pažeidžiamos labai retai, dažniausiai sergantiesiems cukralige. Toliau pagal dažnį yra kojų arterijos ir pilvo aorta. Tokie ligoniai iš pradžių jaučia skausmą kojose einant, turi sustoti pailsėti ir vėl gali eiti, o progresuojant aterosklerozei vėliau atsiranda ir nuolatiniai kojų skausmai, gangrena.
Taigi kojų arterijų susiaurėjimų ir užakimų simptomai yra labai aiškūs, juntami ir diagnostika nesudaro jokių problemų. Nėra pavojaus ir užleisti ligą, nes kojų skausmas priverčia ligonį laiku kreiptis pagalbos į gydytojus, o medikai gana gerai išmano šias ligas ir laiku pasiunčia ligonį pas kraujagyslių chirurgus. Čia svarbiausia – teisinga operacijos taktika ir kokybiškai atlikta operacija.
J.Pauliuko šeimos klinikoje Panevėžyje, Stoties g. 49-6, šeštadieniais konsultuoja, tiria ultragarsu arterijas, nustato arterijų susiaurėjimus ir užakimus, gydo, prireikus operuoja Vilniaus universiteto profesorius, kraujagyslių chirurgas Povilas Pauliukas. Konsultuoja ir operuoja sergančiuosius ne tik smegenis maitinančių arterijų ligomis, bet ir visomis kitomis kraujagyslių ligomis, tarp jų – ir kojų arterijų bei venų. Operacijos atliekamos Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriuje.
Registracija tel. (8-699) 81010.
