Beveik pusė suaugusių žmonių kenčia nuo nemigos. Jie ne
tik sunkiai užmiega, bet ir dažnai prabunda naktį, o rytą nubunda per anksti.
Tokių miego sutrikimų kamuojamiems pacientams medikai nepataria griebtis
migdomųjų vaistų. Pirmiausia būtina ištirti nemigos priežastis.
Judesius fiksuoja elektrodai
Viena moderniausių Lietuvoje miego sutrikimų laboratorija veikia sostinės L.Sapiegos ligoninėje. Šioje laboratorijoje naudojant modernią aparatūrą – polisomnografą – diagnozuojami miego sutrikimai: nemigos, kvėpavimo problemos naktį, neramių kojų sindromas, analizuojamos knarkimo priežastys. Panašią aparatūrą turi dar dviejų šalies miestų – Kauno ir Palangos gydymo įstaigos.
Prastu miegu besiskundžiantys pacientai specialioje ligoninės palatoje turi praleisti naktį. Prie įvairių jų kūno vietų prijungiami elektrodai, fiksuojantys akių obuolių judesius, smakro ir kojų raumenų tonusą, širdies veiklą, kvėpavimą.
Kvėpavimo raumenų judesiai nustatomi naudojant diržus, segamus ant krūtinės ir pilvo. Elektrodais gali būti fiksuojamas ir lytinių organų aktyvumas – erekcija. Aparatūra įrašo ir miegančiųjų skleidžiamus garsus – knarkimą. Medikai pacientų nežadina – jie gali miegoti, kol rytą nubunda patys.
Už tyrimus – 400 litų
Šiam miego tyrimui specialiai ruoštis nereikia. Išsitirti gali ir jauni, ir vyresnio amžiaus vilniečiai. „Žmogus turėtų ateiti nusiteikęs miegoti. Jeigu pacientas baiminasi, kad nepavyks užmigti, naktį prieš tyrimą turėtų miegoti šiek tiek trumpiau negu įprastai“, – aiškino L. Sapiegos ligoninės vadovas neurologas Gediminas Rimdeika.
Aparatūros duomenys kartais gali būti šiek tiek netikslūs dar ir todėl, kad žmogus, atsigulęs į lovą nepažįstamoje aplinkoje ir apraizgytas laidų, gali pasijusti nejaukiai. Tyrimai šioje laboratorijoje kainuoja 400 litų.
Anksčiau gydytojai miego sutrikimus diagnozuodavo išklausę pacientų skundų ir atlikę kelis įprastus medicininius tyrimus – pamatavę kraujospūdį bei padarę kardiogramą. Tačiau šie medikų vertinimai dažnai būdavo netikslūs. Dažnai pacientams nuo nemigos medikai skirdavo migdomųjų vaistų. Tačiau ilgainiui žmonės priprasdavo prie jų, ir vaistų dozes tekdavo didinti.
Gali paūmėti ligos
Miegas yra toks pat svarbus žmogaus gyvybei palaikyti kaip ir oras, maistas bei vanduo. Anot medikų, suaugusiam žmogui būtina miegoti 8-9 valandas per parą. Miego poreikis priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės ir patiriamo fizinio krūvio.
Pacientai paprastai skundžiasi dviem miego sutrikimais – kai negali užmigti arba dažnai nubunda naktį. Negalinčiuosius užmigti kankina mintys apie neišspręstas problemas, nerimas. Žmonės, dažnai nubundantys naktį, jaučiasi neišsimiegoję ir nepailsėję, todėl mieguisti būna ir kitą dieną.
„Dėl nemigos gali paūmėti ligos, todėl miego sutrikimus reikia kuo greičiau gydyti, kad tai nesukeltų komplikacijų“, – sakė gydytojas G. Rimdeika.
Nepataria griebtis vaistų
Anot psichiatrų, miegant atkuriami visi praėjusios dienos įspūdžiai. Jei miegas blogas ar jo nepakanka, gali sutrikti žmogaus psichika. Nuolat neišsimiegantys žmonės jaučia nuovargį, mieguistumą, jiems sutrinka virškinimas, pradeda kamuoti galvos skausmai, atsiranda alkio jausmas, galintis tapti antsvorio priežastimi. Dėl nemigos mažėja atsparumas ligoms. Trūkstant miego silpnėja atmintis, suvokimo ir pažinimo gebėjimas.
Negalintiesiems užmigti medikai nepataria griebtis migdomųjų vaistų. Pirmiausia reikėtų neatidėliojant spręsti neduodančias ramybės ir įtampą keliančias problemas. Jeigu nemiga kankina ne vieną, ne dvi naktis, reikėtų pasikonsultuoti su gydytojais.
Po sunkios dienos medikai pataria vengti jaudinamų televizijos laidų, einant miegoti siūlo geriau paskaityti knygą.
Poilsiui itin svarbi ir miego aplinka. Vieta, kur miegama, turėtų būti kuo patogesnė. Ji negali būti naudojama darbui. Čia reikia vengti aukštos temperatūros, ryškios šviesos ir triukšmo.
Kenkia tabakas ir alkoholis
Gydytojai tiems, kurie skundžiasi prastu miegu, pirmiausia pataria sureguliuoti darbo ir poilsio režimą. Reikia stengtis kas vakarą eiti miegoti tuo pačiu metu ir kasdien tuo pačiu metu keltis.
Kai kurie žmonės eina prigulti ir per pietus. Taip bandoma atsikratyti nuovargio, tačiau tai gali sukelti papildomų problemų. Mėgstantys pamiegoti dieną asmenys gali mažiau norėti miego naktį, ir problemos dėl nemigos gali tik paūmėti.
Reguliari mankšta pavakare pagerina miegą. Tačiau mankšta prieš gulantis į lovą trukdo miegui. Sportuoti reikia likus 3-4 valandoms iki miego. Dažnai miegoti trukdo ir pilnas skrandis. Tačiau lengvas užkandis, stiklinė pieno ar arbatos padeda užmigti.
Kava, arbata ir daugelis kitų gėrimų bei maistas, kurio sudėtyje yra kofeino, veikia stimuliuojamai. Todėl kofeino turinčių produktų nereikėtų vartoti 4-6 valandas prieš miegą. Cigaretės ir kiti nikotino turintys produktai irgi stimuliuoja – jų reikėtų vengti prieš miegą arba pabudus iš nakties miego.
Vaiva Volbek
Nuotr. Paprastai žmonės skundžiasi dviem miego sutrikimais – kai negali užmigti arba dažnai nubunda naktį.
