Naujasis Europos Sąjungos cukraus režimas gali tapti
išsigelbėjimo šiaudu Lietuvoje ketinančiai įsitvirtinti bendrovei „Danisco Sugar
Panevėžys“. Nors liepą įsigaliosianti tvarka turi daugybę esminių dar neaiškių
sąlygų ir kai kurių minusų, šios bendrovės generalinis direktorius Liudas Bružas
teigia: jei nebūtų patvirtinta reforma, jo vadovaujamai įmonei į darbotvarkę
greitu laiku veikiausiai būtų tekę įrašyti ir bankroto klausimą. Dabar, kai
„Danisco Sugar“ pareiškė oficialų apsisprendimą išlaikyti esamą gamybos lygį Kėdainių ir Panevėžio cukraus fabrikuose, atsirado viltis įsitvirtinti rinkoje.
Reformos reikėjo
Vis dėlto iš anksto ploti rankomis nevertėtų, nes Panevėžio cukraus įmonės ateitis labai priklausys nuo to, kaip naujomis sąlygomis elgsis runkelių augintojai. O žemdirbiai ES cukraus režimo pasikeitimus pajus jau šį sezoną: jų išaugintos žaliavos supirkimo kainos jau nuo sezono pradžios kris.
Numatoma pertvarka labiausiai turėtų džiuginti vartotojus, nes Europos Komisija planuoja nuo 2008-ųjų pradėti mažinti cukraus kainą. Per 7-8 metus ji turėtų sumažėti maždaug pusantro karto. Pasiteiravus, ar tokia perspektyva cukraus pramonės nepadarys nuostolinga ūkio šaka, L.Bružas tikina, kad koją įmonei gali pakišti ne kaina, bet konkurencija: jei iš rinkos pasitrauks mažai įmonių, tuomet turėtų būti nelengva.
Po to, kai buvo priimtas politinis sprendimas į Europą įsileisti cukrų iš trečiųjų šalių, pirma mažinant joms muitus, o paskui jų visai atsisakant, cukraus pramonėje be reformos, anot pramonininko, galėjo įsivyrauti didžiulis chaosas. „Dabar žaidimo taisyklės yra aiškios: gamintojas gali pasirinkti – pasilikti rinkoje ar iš jos, gavus lėšų restruktūrizacijai, pasitraukti“, – paaiškino bendrovės vadovas.
Norai turi sutapti
Nors kai kurios kompanijos viešai neskelbia, kokį kelią ketina pasirinkti, Danijos bendrovė „Danisco Sugar“ oficialiai yra pareiškusi savo poziciją nesitraukti iš gamybos Lietuvoje. Nuo kitų metų ji uždaro po vieną savo fabriką Danijoje ir Suomijoje, jau nupirkta papildoma cukraus kvota Vokietijoje esančiam fabrikui, peržiūrėtos ir optimizuotos organizacijos administracinės funkcijos ten. Nuo kitų metų buvo planuota uždaryti ir vieną fabriką Švedijoje, tačiau tai nuspręsta padaryti jau šiemet, nelaukiant sezono pabaigos.
„Danisco Sugar Panevėžys“ vadovas mano, jog iš Lietuvos danai neketina trauktis todėl, kad mūsų šalyje gana žemi gamybos kaštai, stiprėja runkelių augintojai, matyti perspektyva užsitikrinti tvirtą poziciją. Pašnekovas, be abejo, pripažįsta, kad vien tik danų gerų norų neužtenka – jie turi sutapti ir su žaliavos tiekėjų norais.
Įmonės direktorius pabrėžė, kad šiemet, nusprendus mažinti runkelių supirkimo kainą, cukraus pardavimo kaina kol kas nemažės dėl to, kad pasitraukti neketinančioms įmonėms teks mokėti restruktūrizacijos mokestį į fondą, iš kurio gaus išmokas atsisakysiantieji cukraus gamybos. Šiemet šis mokestis bus maždaug 126 eurai už toną pagaminto kvotinio cukraus. Beje, liekančios rinkoje įmonės bent jau šiais metais negaus jokių investicijų didesniam persitvarkymui.
Gal atsiskaitys tik kitąmet
Turėdama nuo 80 tūkstančių tonų pernai iki 75 tūkstančių tonų šiemet dar prieš sėją sumažintą cukraus kvotą, papildomai įsigyti galimų dar 9 tūkstančių tonų kvotos „Danisco Sugar Panevėžys“ kol kas neketina, tačiau tokia galimybė, kaip pripažino L.Bružas, yra svarstoma.
Pagal seną cukraus režimo tvarką, pagamintą virškvotinį cukrų be eksporto subsidijos buvo leidžiama išvežti į trečiąsias šalis. Nuo šiol tokio cukraus iš viso neturėtų likti. Tačiau žinant, kad tai – beveik neįmanoma, jį liepta panaudoti kitoms reikmėms arba sandėliuoti, perteklių perkeliant į kitus metus.
„Jei produkcijos perteklių būsime priversti saugoti iki kitų metų, runkelių augintojai dalį išmokų irgi gaus tik kitąmet. Kito kelio šiuo atveju nebus, nes vartoti produkciją kitoms reikmėms įmanoma tik teoriškai“, – pabrėžė pašnekovas.
Fasuoto cukraus gamyboje besispecializuojanti „Danisco Sugar Panevėžys“, daugiausia savo produkcijos realizuojanti Lietuvoje bei Latvijoje, šiais metais su žaliavos tiekėjais yra sudariusi 788 sutartis – 44 sutartimis mažiau nei pernai.
Apie rugsėjo vidurį pradėjus sezoną, pernai papildomai į įmonę buvo priimta 100 žmonių. Kiek pagalbininkų šiam sezonui prireiks 250 dabar esamų nuolatinių darbuotojų, pasak L.Bružo, priklausys nuo fasuoto cukraus paklausos. Bendrovės vadovas tiki, kad cukriniai runkeliai turi išlikti kaip konkurencinga augalininkystės šaka. Vadinasi, ir cukraus pramonėje bankroto šmėklą tikimasi nuvyti šalin.
Pasirinkti galėtų Panevėžį
Kadangi Žemės ūkio ministerijos atstovai yra tos nuomonės, jog, įsigaliojus naujai tvarkai, cukraus fabrikai greičiausiai turės optimizuotis, L.Bružo pasiteirauta, ar „Danisco Sugar“ neketina iš Panevėžio ir Kėdainių įmonių sukurti vieno, stambesnio fabriko. Įmonės vadovas teigė, kad apie vieną kompaniją kalbama jau senokai, tačiau kol kas jokių veiksmų nesiimama. Direktorius neatsakė, kuriame mieste galėtų būti įmonė, bet mintį apie tai pavadino logišku sprendimu.
Žinant, kad Panevėžio cukraus fabrikas pagamina kur kas daugiau produkcijos nei Kėdainių, peršasi optimistinė išvada, kad danai turėtų norėti telkti gamybą būtent mūsų mieste. Jei vienintelė „Danisco Sugar“ konkurentė Lietuvoje – Marijampolės bendrovė „Arvi cukrus“ pasitrauktų iš rinkos (įmonė kol kas oficialiai yra išreiškusi poziciją šiais metais nepasitraukti), Panevėžio fabrikas, palaikomas danų, galėtų tapti vieninteliu cukraus gamybos magnatu mūsų šalyje.
Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Perdirbtų produktų skyriaus vyriausioji specialistė Lina Janušauskienė įsitikinusi, kad naujoji ES cukraus režimo tvarka Lietuvai gali būti ir palanki, ir ne. Neigiamų padarinių, anot specialistės, gali turėti cukraus atpigimas per mažinamus importo muitus, todėl jo gamyba gali tapti nuostolinga. Taip pat ne į naudą bus ir draudimas išvežti virškvotinę produkciją į trečiąsias šalis.
Numatytos kompensacijos
Šiuo metu, kaip tvirtina ministerijos atstovė, Lietuva turi maždaug 103 tūkstančių tonų cukraus kvotą. Ji gali papildomai gauti dar 9 tūkstančius tonų. Įvedus naują tvarką, galiosiančią jau ne penkerius, kaip anksčiau, bet aštuonerius ar devynerius metus (iki 2014-2015 m.), mūsų šaliai suteikta galimybė išsipirkti ir 8 tūkstančių tonų izogliukozės (cukraus pakaitalo) gamybos kvotą. L.Janušauskienė informavo, jog siūloma saldiklio gamyba domisi viena Šiaulių ir viena Panevėžio maisto gamybos įmonė. Kokios tai įmonės, pašnekovė neatskleidė.
Ministerijos atstovė pažymėjo: tie cukraus fabrikai, kurie nuspręs vis dėlto pasitraukti iš rinkos per ketverius metus, iš specialaus fondo gaus lėšų restruktūrizavimuisi. Jie privalės pagal taisykles išardyti visus įrenginius, galės kurti kitos rūšies verslą. Iš rinkos pasitrauksiančių įmonių žaliavos tiekėjams irgi numatytos kompensacijos, 64 procentais padengsiančios negautas pajamas.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Panevėžio
cukraus fabriko generalinis direktorius L.Bružas mano, kad būtų logiška, jei
„Danisco Sugar“ nuspręstų turėti vieną kompaniją Lietuvoje, tačiau nesakė,
kuriame mieste ji turėtų būti.
