Pagrindinė Panevėžio vyskupijos šventovė Kristaus Karaliaus katedra, ruošdamasi kitąmet laukiančiam vyskupijos šimtmečiui, pagausino meno kūrinių kolekciją. Bažnyčios erdves papuošė dviejų Lietuvos palaimintųjų ir dviejų Katalikų bažnyčios popiežių portretai, o viename lange suspindo naujas, bet dar ne paskutinis vitražas.
Ūkinėse patalpose aptiko portretus
Katedros administratorius kunigas Kęstutis Palepšys teigė, kad ruošiantis vyskupijos jubiliejui nebe vienerius metus tvarkomas ir šventovės vidus, ir jos išorė.
O įpusėjus rudeniui katedros kolonas papuošė nauji meno kūriniai.
Dviejuose iš keturių bažnyčioje neseniai atsiradusių paveikslų pavaizduoti Katalikų bažnyčios popiežiai – Pijus XI (1857–1939) bei Pijus XII (1876–1958).
„Popiežių portretus aptikau katedros raštinės ūkinėse patalpose. Abu pavaizduoti popiežiai man pasirodė tokie panašūs, kad pamaniau, jog tai vieno ir to paties žmogaus portretai, tik skirtingais rakursais. Bet galop išsiaiškinome, kad tai skirtingų asmenų portretai“, – pasakoja kun. K. Palepšys.
Kairėje katedros pusėje matomas popiežiaus Pijaus XI portretas. Šis popiežius įsteigė Panevėžio vyskupiją.
Dešinėje – popiežiaus Pijaus XII atvaizdas. Šiam popiežiui pradėtas beatifikacijos procesas, tikima, kad ateityje jis bus paskelbtas šventuoju.
Pasak kunigo K. Palepšio, popiežius Pijus XII šventąjį Kazimierą paskelbė Lietuvos, o kartu ir viso pasaulio lietuvių jaunimo globėju.
Šis šventasis ištapytas ant šventovės skliautų virš altoriaus, katedroje švenčiami Šv. Kazimiero atlaidai.
Paveikslais skleidžia žinią
Dar dviejuose naujuose nemažo formato paveiksluose nutapyti Lietuvos palaimintieji arkivyskupai Jurgis Matulaitis (1871–1927) bei Teofilius Matulionis (1873–1962).
Arkivyskupas J. Matulaitis Panevėžio vyskupijai svarbus tuo, kad jam einant Vilniaus arkivyskupo pareigas 1926 metais įsteigta Panevėžio vyskupija.
Kitas palaimintasis T. Matulionis gimęs Panevėžio vyskupijoje, netoli Alantos esančiame Kudoriškių kaime.
„Jų portretai skelbia žinią, kokie garbūs žmonės susiję su Panevėžio vyskupija“, – sako katedros administratorius.
Abu palaimintuosius nutapė vilnietė dailininkė Aušrelė Kalnėnaitė-Ratkevičienė.
Ji – žinoma menininkė, sukūrusi nemažai lietuviškų paštų ženklų su garsių tautiečių portretais. Viename jų įamžinta ir Panevėžio kraštui artima garsioji visuomenininkė, rašytoja, filantropė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
A. Kalnėnaitės-Ratkevičienės darbas – šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II portretas – puošia ir Krekenavos baziliką.
Tapydama J. Matulaičio portretą, menininkė paveiksle pavaizdavo jo herbą bei keturias Lietuvos šventoves – ne tik Panevėžio, bet ir Kauno, Telšių, Vilkaviškio katedras.
Anot K. Palepšio, pastarosios tokio dėmesio sulaukė, nes šios vyskupijos įkurtos tuo pačiu metu kaip ir Panevėžio.
Iki 1926-ųjų Lietuvoje būta tik Žemaičių ir Vilniaus vyskupijų.
Paveiksle, vaizduojančiame arkivyskupą T. Matulionį, taip pat matyti jo herbas, Alantos ir Kaišiadorių bažnyčios.
Alantos bažnyčioje būsimasis palaimintasis buvo pakrikštytas, Kaišiadorių – ėjo vyskupo pareigas.
Kadangi T. Matulionis – ir sovietmečio kankinys, gulagų kalinys, paveiksle pavaizduoti ir jo kankinystės ženklai – spygliuota kalėjimų tvora, sargybinio bokštelis.
Stengėsi atskleisti charakterį
Arkivyskupų J. Matulaičio bei T. Matulionio paveikslai kainavo po tūkstantį eurų.
„Ne dėl pinigų juos tapiau“, – sako šių darbų autorė A. Kalnėnaitė-Ratkevičienė.
Dailininkė pasakoja portretus tapiusi išnagrinėjusi abiejų dvasininkų nuotraukas.
„Man buvo svarbiausia atskleisti kiekvieno jų charakterį“, – „Panevėžio balsui“ sakė dailininkė.
Kaip pasakojo menininkė, ją ypač žavi taurus, šventumu dvelkiantis arkivyskupo T. Matulionio veidas, o arkivyskupas J. Matulaitis dailininkei atsiskleidė kaip labai gražus žmogus.
A. Kalnėnaitė-Ratkevičienė atskleidė, kad tapydama portretus kaskart stengiasi juose pavaizduoti ir bent dalelytę gamtos, įterpti dangaus lopinėlį, tai padarė ir kurdama palaimintųjų portretus Panevėžio katedrai.
Daugėja vitražų
Tikinčiųjų akys katedroje krypsta ir į naują vitražą, sukurtą iš Panevėžio kilusio vitražininko Broniaus Bružo.
Vienoje vitražo dalyje matyti kunigo Alfonso Lipniūno simboliai: knyga „Penkių valstybių sostinėse“, dvasininko parašo faksimilė.
Kitoje dalyje – šventasis Kazimieras su karalaičio apdaru. Kūrinyje pavaizduotas ir sarkofagas, kuris šiuo metu kartu su šventojo palaikais saugomas viename iš Vilniaus katedros altorių.
Dar vienas B. Bružo sukurtas vitražas, skirtas kun. A. Lipniūnui, jau kurį laiką puošia šonines katedros duris. Šioje vietoje planuojama įrengti kriptą, į kurią bus iš šventoriaus perkelti A. Lipniūno palaikai.
O netolimoje ateityje katedros langą virš altoriaus papuoš dar vienas B. Bružo kūrinys – vitražas su pirmojo Panevėžio vyskupijos ganytojo Kazimiero Paltaroko ir dabartinio vyskupo Lino Vodopjanovo herbais.
