Labiausiai nukentėjo rapsai
Lietuvos žemdirbiams pastaruoju metu sunkiai sekasi sugyventi su gamta. Po praėjusią vasarą praūžusios vėtros, krušos, netikėti ir didžiuliai žiemos šalčiai bei ypač sausas pavasaris jau ėmė kelti pasėlių augintojams naują galvos skausmą. Specialistai tikina, kad po žiemos užklupusios bėdos yra kur kas baisesnės nei turėtos vasarą: iššalusių žiemkenčių plotus tenka iš naujo atsėti, o lietaus nesulaukiančios pievos darosi nebetinkamos ganyti.
Panevėžio rajone labiausiai nuo šalčių nukentėjo žieminiai rapsai ir miežiai.
Kiek mažiau speigas palietė kviečius. Rajono
Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius šiuo metu jau yra gavęs 157
žemės naudotojų prašymus įvertinti nukentėjusių pasėlių plotus, kurie,
preliminariais duomenimis, viršija 6 tūkstančius hektarų. Tai sudaro maždaug
ketvirtadalį bendro rajone pasėtų žieminių grūdinių kultūrų ploto. Prašymai
pasipylė iš visų seniūnijų, bet daugiausia jų sulaukta iš Karsakiškio, Vadoklių.
Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas paprašė seniūnijų vadovų pagalbos, apžiūrint ir įvertinant smulkiesiems ūkiams gamtos padarytą žalą. Dideliuose ūkiuose lankosi patys skyriaus darbuotojai, todėl per savaitę tikimasi turėti apytiksliai suskaičiuotus nuostolius, o kitą savaitę surinktą informaciją pateikti Žemės ūkio ministerijai. Ar ši skirs kompensacijas žemdirbiams, pasak V.Kriaučiūno, prognozuoti ankstoka: viskas priklausys nuo jos patvirtintų kriterijų.
Iš situacijos išsisuka skirtingai
Į nuostolius pasėlių augintojai turėtų įskaičiuoti negautas pajamas ir papildomas išlaidas iššalusiems plotams atsėti vasarinėmis kultūromis. Pastarųjų trejų metų skaičiavimai rodo, kad žieminių rapsų ir kviečių derliaus vidurkis mūsų rajone puse tonos iš kiekvieno hektaro buvo mažesnis už vasarinių javų. Be to, geros kokybės sėkla dabar yra gerokai pabrangusi. Taigi ūkininkams išvengti nuostolių nepavyks, nors kai kurie iš jų, kaip tvirtina Žemės ūkio skyriaus vedėjas, su prašymais dar nė nesikreipė.
Situaciją žemės ūkyje V.Kriaučiūnas vertina kaip labai sudėtingą. Išsisukti iš jos ūkininkai bando skirtingai: vieni išaria laukus ir apsėja juos kitomis kultūromis, kiti tankina žieminius pasėlius įsėdami į juos vasarinius, treti bando prastos būklės laukus gaivinti tręšimu, augalų apsaugos priemonėmis, dar kiti – tiesiog palieka pūdymus.
Karvėms – nors į Mėnulį
Pasak Smilgių žemės ūkio bendrovės vadovo ir rajono Tarybos Kaimo reikalų komiteto pirmininko Vlado Naviko, tragiškai sudėtingoje situacijoje dabar yra atsidūrę ir ūkininkai, ir bendrovės. Jei artimiausiomis dienomis dar nebus žadamo lietaus, nepavydėtinoje padėtyje atsidurs ir galvijų augintojai: tiems, kurie neturės nuo žiemos likusio pašaro, karves – nors į Mėnulį kelk.
Smilgių žemės ūkio bendrovė karves į laukus išginė tik prieš porą dienų, tačiau dėl nuo šalčio išretėjusių ir neaugančių žalienų neilgai jas ten galės ganyti. V.Navikas džiaugiasi, kad po žiemos yra likę bent siloso, kitaip nežinia ką reikėtų daryti.
Tarybos nario manymu, praėjusi žiema tikrai įsirašys į šimtmečio istoriją – kaip padariusi didelės žalos žemės ūkiui. O jei dar bent dvi savaites nebus žemę pažadinančio lietaus, bus liūdniau negu liūdna – nukentės ir cukriniai runkeliai, ir kukurūzai, ir kitos kultūros.
Plačiau skaitykite gegužės 18 d. “Sekundėje”.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
Nuotr. Jei po žiemos išretėjusi žolė artimiausiu metu nebus palaistyta gausiu lietumi, karvėms šią vasarą gresia badas.
