Jos apsaugai nuo 2002 metų balandžio 11 dienos jau išleista apie 45 tūkstančius litų ir nežinia, kiek dar laiko Savivaldybė turės pinigus mesti kaip į balą. Nors Upytės seniūnija samdo sargą, į aukšta tvora apjuostą pusantro hektaro teritoriją ne kartą buvo įsisukę vagys. Be žmonių, „tulpinių“ vilą niokoja ir laikas.
Rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus Vitalijaus Žiurlio teigimu, jei niekas nepasikeis, iki metų pabaigos svetimo turto apsaugai bus išleista 52349,3 lito. Pasak jo, kasmet tvirtinant biudžetą Tarybos nariai piktinasi, kad reikia išleisti daugiau kaip po dešimt tūkstančių litų.
Tačiau teismo sprendimai vykdomi. „Tos vilos apsauga – kaip pasaka be galo, – sakė V.Žiurlys. – Gal ji greitai baigsis, o gal dar tęsis kelerius metus. Mes kas tris mėnesius gauname Vilniaus apygardos teismo sprendimus, kad vilos saugojimo terminas vis pratęsiamas. Pagal paskutinę teismo nutartį mes ją turime saugoti iki gegužės 28 dienos“.
V.Žiurlys teigė, kad su „tulpiniais“ susijusios bylos nagrinėjimas pajudėjo, todėl galima tikėtis, jog šiais metais pavyks atsikratyti primestų funkcijų. Tačiau administracijos direktorius pridūrė, kad Savivaldybė jau kelerius metus maitinama pažadais.
Vilą parduotų
V.Žiurlys sakė, kad, remiantis dokumentais, vila priklauso vieno iš „tulpinių“ gaujos nario tėvui Stanislovui Raišeliui. Jos likimą spręs teismas. Direktoriaus nuomone, jei areštuotas turtas būtų perduotas savininkui, Savivaldybė galėtų bandyti iš jo išsireikalauti apsaugai išleistus pinigus. V.Žiurlio teigimu, jeigu vila visgi būtų nacionalizuota ir perduota Savivaldybei, veikiausiai būtų skelbiamas jos privatizavimo konkursas. Tokį sprendimą anksčiau buvo priėmusi ir rajono Taryba.
Administracijos direktorius vylėsi, kad, nepaisant prasto vilos įvaizdžio, ją vis dėlto pavyktų parduoti. Jis prisipažino, kad Savivaldybei perimant objektą, kuriame buvo padarytas ne vienas žiaurus nusikaltimas, vaikščioti po patalpas tikrai nebuvo jauku.
Anot V.Žiurlio, pirmieji apsaugos metai praėjo palyginti ramiai, tačiau vėliau buvo ne viena vagystė, ne vienas apiplėšimas. Nemažai turto buvo išgrobstyta. Administracijos direktorius teigė, kad vienas žmogus apsaugos užtikrinti negali. Norint, kad viskas būtų išsaugota, būtų reikėję samdyti keturis sargus, o tada išlaidos būtų viršijusios penktadalį milijono litų.
Be vagišių, uždaroje teritorijoje, į kurią galima patekti nuo Dubulių tvenkinio pusės, esantį pastatą naikina ir laikas. V.Žiurlio teigimu, jei dar kurį laiką vila nebus perduota savininkams arba privatizuota, ji visai sugrius.
Naikina ir bebrai
Kaip vila ir teritorija atrodė prieš ketverius metus ir kaip atrodo dabar, nėra ko ir lyginti. Sargas Raimondas Jasnauskas pritarė, kad anksčiau visi želdiniai buvo prižiūrimi, žydėjo gėlės. Dabar pilna prikritusių lapų, šakų, medžiai negenėti, gėlės išnyko. Ant Dubulių tvenkinio kranto buvusi pavėsinė sugriuvo, baigia sutrešti vandens link vedantys laiptai. Prie pat vilos kampo guli bebrų nugraužtas gana storas žilvitis.
Pasiteiravus apie vagystes, sargas tik ranka numojo: atseit jų buvo daugybė. Anksčiau grobdavo nedidelius daiktus: dingo šviestuvai, kanalizacijos šulinėlių dangčiai, o šį pavasarį buvo nuplėštos visos pirtelės dailylentės.
Vilos langai uždaryti langinėmis, užplombuoti. R.Jasnauskas sakė pats į pastato vidų nepatenkantis, tačiau ilgapirščiai buvo ten įsibrovę. Sargas teigė į saugomą objektą atvykstantis po du tris kartus per dieną, kartais jį stebi žvejodamas. Vyriškis pasakojo pats porą kartų sulaikęs vagis. Kartą jis užtiko du ventiliatorių išlupusius paauglius, kitą kartą į mikroautobusą buvo kraunami šunų voljero vartai.
Plačiau skaitykite gegužės 17 d. “Sekundėje”.
Gintautas SUBAČIUS
A.Repšio nuotr. Į rajono savivaldybės sagomą „tulpinių“ vilą ne kartą buvo įsisukę vagys. Be žmonių vilą niokoja ir laikas.
