Diena, kurios pusė Sevilijos laukė 58 metus, išaušo
praėjusį trečiadienį. „Sevilla“ futbolo klubas iškovojo pirmą titulą nuo
1948-ųjų. Ir ne bet kokį: Ispanijos komanda laimėjo antrą pagal prestižą Europos klubų trofėjų – UEFA taurę.
Dviejų komandų miestas
Finale Olandijos mieste Eindhovene „Sevilla“ su žeme sulygino savo varžovą Anglijos „Middlesbrough“ – 4:0. Pusei Sevilijos tai taps įvykiu, apie kurį žmonės pasakos vaikaičiams. Kodėl tik pusei? Todėl, kad kita pusė „Sevilla“ vardo nekenčia taip pat, kaip dievina kito miesto klubo – „Real Betis“ – pavadinimą.
Sakoma, kad tik gimęs Sevilijoje gali suprasti, ką reiškia šio miesto futbolo komandų priešiškumas. Tomis savaitėmis, kai iš pradžių laukiama „Sevilla“ ir „Real Betis“ derbio, o po to einama į stadioną palaikyti savos komandos, miestas primena pilietinio karo mūšio lauką.
Praėjusio amžiaus pabaigoje, kai vienose Ispanijos pirmenybėse jau buvo aišku, kad „Sevilla“ iškris iš elitinės „Primera divisia“, šios komandos žaidėjai su malonumu kartu nusitempė ir „Real Betis“, pralaimėję tiesioginiams mirtinų priešų konkurentams savo stadione 0:3. Ispanijos futbolo vadovai net buvo pradėję tyrimą, bet, kaip ir visada tokiais atvejais, nieko įrodyti nepavyko.
Iki triumfo Eindhovene „Sevilla“ futbolininkai nebuvo laimėję jokio titulo 58 metus – nuo tada, kai iškovojo Ispanijos Karaliaus taurę. Į to paties turnyro finalą komanda iškopė ir 1962-aisiais, bet tąsyk neprilygo tuo metu nenugalimam Madrido „Real“.
Pastarąjį pusšimtį metų „Sevilla“ sirgaliai galėjo tik pavydėti „Real Betis“ pergalių. Šis klubas Karaliaus taurę iškovojo ir 1977-aisiais, ir pernai.
Todėl „Sevilla“ klubo auklėtinis Antonio Puerta, įmušęs pergalingą įvartį į Gelzenkircheno „Schalke“ (Vokietija) vartus per UEFA taurės turnyro pusfinalio atsakomųjų rungtynių pratęsimą, pirmiausia kalbėjo apie ištikimybę klubui: „Palaikau „Sevilla“ nuo vaikystės. O kažkur danguje yra mano senelis, sirgęs už mūsų komandą visą gyvenimą. Savo įvartį skiriu jam“.
Drausmės šalininkas
Paradoksas, tačiau iki didžiausios pergalės klubo istorijoje „Sevilla“ atvedė buvęs „Real Betis“ treneris. Juande Ramosą lydėjo šios ekipos gerbėjų prakeiksmai, kai treneris sutiko treniruoti „Sevilla“.
Tačiau 51 metų futbolo strategas išliko ramus. Keisti darbą jam nebuvo naujiena, atlaikyti spaudimą irgi. Per savo karjerą treneris vadovavo „Elche“, „Lleida“, Barselonos „Espanyol“, „Malaga“ klubams, antrai „Barcelona“ ekipai. Tačiau šlovę Ispanijoje jam atnešė darbas su Madrido „Rayo Vallecano“. Jį J.Ramosas 1999 metais išvedė į „Primera divisia“, o vėliau – net į UEFA taurės turnyro ketvirtfinalį.
„Sevilla“ klube pakeitęs Joaquiną Caparrosą, išvykusį treniruoti La Korunijos „Deportivo“ komandos, J.Ramosas išsaugojo savo elgesio taisykles. Kitaip nei jo konkurentas trečiadienio finale Steve’as McClarenas, visada draugiškai besišypsantis žurnalistams ir galintis be galo atsakinėti į jų klausimus, „Sevilla“ treneris mėgsta ramybę. Taip pat drausmę ir sunkų darbą.
Šią filosofiją komanda perėmė. „A.Puerta be komandos draugų pagalbos būtų niekas“, – po pergalės prieš „Schalke“ futbolininkus kalbėdamas apie save reziumavo tų rungtynių didvyris.
Net kūrybingiausias dabartinės „Sevilla“ atakuojantis žaidėjas Javieras Saviola prieš dvikovą su „Middlesbrough“ pripažino drausmės pranašumą prieš improvizaciją: „Finaluose nebūna favoritų. Nesvarbu, kaip kuri komanda pasirengusi. Laimės tie, kurie bus pasiryžę daugiau iškęsti aikštėje“.
Sėkmingas eksperimentas
Argentinietis J.Saviola ir jo komandos draugai Eindhovene iškentė viską. Net audringas „Middlesbrough“ atakas rezultatui esant 1:0. Saldūs pergalės vaisiai užderėjo rungtynių pabaigoje: per paskutines 12 minučių „Sevilla“ įmušė dar tris įvarčius.
J.Saviola padarė tai, ko anksčiau nepajėgė atlikti nei su „Barcelona“, nei su „Monaco“ – laimėjo Europos trofėjų. Laimėjo Sevilijoje rungtyniaudamas pirmą sezoną. Galbūt ir paskutinį: sutarties su „Sevilla“ argentinietis neturi, šiam klubui „Barcelona“ jį tik išnuomojo.
„Noriu likti Sevilijoje, – neslėpė šešis įvarčius šio sezono UEFA taurės turnyre pelnęs puolėjas, kuris, kartu su Malio rinktinės puolėju Fredericu Kanoute, rezultatyvumu Europoje pranoko visus komandos draugus. – Tikiuosi, kad „Sevilla“ pateiks siūlymą, kuris tiks ir man, ir „Barcelona“.
Sevilijoje turbūt norės likti ir visi tie, kuriuos praėjusių metų vasarą į komandą susikvietė J.Ramosas. O tokių buvo daug: ekipos branduolį sudarė naujokai, UEFA taurės turnyre įmušę visus keturis įvarčius. Dukart pasižymėjo italas saugas Enzo Maresca, po sykį – puolėjai brazilas Luisas Fabiano ir F.Kanoute.
Be jų, pirmą sezoną Sevilijos komandoje žaidė ir kiti futbolininkai, tapę pagrindinės sudėties žaidėjais. Gynybą sustiprino vartininkas Andresas Palopas, atvykęs iš „Valencia“, gynėjai –prancūzas Julienas Escude iš Amsterdamo „Ajax“ (Olandija) ir serbas Ivica Dragutinovičius iš Lježo „Standard“ (Belgija), vidurio liniją ir puolimą – J.Saviola, E.Maresca, L.Fabiano, F.Kanoute. Taip pat šiek tiek anksčiau, praėjusių metų pradžioje, komandą papildęs brazilas saugas Adriano Correia Claro.
Naujokai išėjo į karą. Ir sezono pabaigoje parvežė į Sevilijos Juano Sanchezo Pizjuano stadioną ilgai lauktą pergalę.
Prie komandos naujokų galima priskirti ir tuos, kurie visą gyvenimą spardė futbolo kamuolį, svajodami kada nors apsivilkti baltus „Sevilla“ marškinėlius, o pastaraisiais metais prasimušė į komandos pagrindinę sudėtį – saugus A.Puertą, Jesusą Navasą, puolėją Kepą. Jų svajonė išsipildė su kaupu.
Trūko tik žingsnio
Midlsbro mieste svajonė mirė neišsipildžiusi, nors trūko labai nedaug. Kitaip nei „Sevilla“, Ispanijos čempionate jau užsitikrinusi vietą pirmame šešete, kartu – ir teisę grįžti į UEFA turnyrą net tuo atveju, jei būtų pralaimėjusi finalą Eindhovene, „Middlesbrough“ Europoje rudenį nebežais. Anglijos čempionate komanda užėmė tik 14-ą vietą.
Šio sezono UEFA taurės varžybose „Middlesbrough“ sukūrė du futbolo stebuklus, ketvirtfinalyje ir pusfinalyje eliminavęs Šveicarijos „Basel“ ir Bukarešto „Steaua“ (Rumunija), nors abukart atsakomosiose rungtynėse Anglijos klubui reikėjo per paskutinę žaidimo valandą įmušti po tris įvarčius. „Middlesbrough“ susidorojo su šiomis užduotimis, o komandos gelbėtoju abusyk tapo puolėjas iš Italijos Massimo Maccarone, mušęs pergalingus įvarčius.
Eindhovene Anglijos klubo M.Maccarone neišgelbėjo. Neišgelbėjo ir vartininkas iš Australijos Markas Schwarzeris, ėjęs į aikštę su apsaugine veido kauke pirmą kartą po žandikaulio lūžio. Nepadėjo net faktas, kad treneris S.McClarenas turėjo paskutinį šansą ką nors laimėti su komanda: po pasaulio čempionato jis paliks dabartinį savo postą ir imsis treniruoti Anglijos rinktinę.
„Sevilla“ buvo stipresnė, ir S.McClarenui bei jo auklėtiniams tik liko tai pripažinti. O Sevilijos komandos žaidėjai dabar jau turi naują svajonę: kad UEFA Čempionų lygos turnyro finale trečiadienį „Barcelona“ nugalėtų kitą Anglijos klubą Londono „Arsenal“. Tada Europos supertaurę vasarą būtų galima iškovoti parklupdžius Ispanijos čempionus.
Nerijus KESMINAS
Nuotr. Laimėję UEFA taurę, „Sevilla“ futbolininkai iškovojo svarbiausią pergalę klubo istorijoje.
