Nenuostabu, jog kartais gyvenimas mokykloje įgyja šiokią
tokią monotoniją: pamoka, pertrauka ir vėl pamoka, ir vėl pertrauka… Tada taip
norisi, kad kas nors pagyvintų tą gyvenimą, sukeltų šypsenas, jaudulį ir netgi
įtampą. Paįstrio Juozo Zikaro mokykloje buvo nuspręsta, kad tai galėtų padaryti
skatinimas kurti, todėl šiemet vietoj 15-osios menų dienos, kuri šioje mokykloje
švenčiama kiekvienais metais pirmąjį gegužės penktadienį, buvo paskelbta menų savaitė.
Vos tik įžengęs į mokyklą, galėjai pastebėti mokinių norą dalyvauti šiame renginyje. Tai atsispindėjo ne tik veiduose, bet ir aprangoje. Kiekviena diena turėjo savo spalvą: antradienis – mėlyną, trečiadienis – raudoną, ketvirtadienis – oranžinę, penktadienis – žalią. Mokiniai stengėsi pasipuošti tos spalvos drabužiais ar papuošalais. Tai buvo tarsi savotiškos uniformos vienai dienai. Pradinių klasių moksleiviai net rinko vieną „žaliausią“, „mėlyniausią“, „raudoniausią“ pradinuką. Taigi šiame renginyje dalyvavo visi: nuo mažiausių iki vyriausių.
Ši savaitė daugumai mokinių buvo ypatinga, nes kiekvienas iš jų galėjo parodyti tai, ką geriausiai sugeba, mat visos savaitės dienos buvo paskirtos tam tikroms meno šakoms.
Antradienį vyko technologijų konkursas. Jame dalyvavo 5-10 klasių komandos, sudarytos iš 3 mergaičių ir 3 berniukų. Merginos 4 valandas plušėjo darydamos aksesuarus. Technologijų mokytoja Z.Mačionienė pagyrė: „Negalima gailėti gerų žodžių mergaitėms! Visos labai kruopščios ir padarė nuostabių darbelių“. Ir iš tikrųjų pabandykite įsivaizduoti, kiek išmonės reikia norint sukurti papuošalus iš paprasčiausių medžiagų: vielos, atraižų, samanų, karoliukų, kriauklyčių… Nuo mergaičių neatsiliko ir berniukai. Jiems buvo skirtos 4 valandos inkilams pagaminti.
Trečiadienis buvo paskelbtas literatūros diena. Moksleiviai privalėjo pasitelkti savo fantaziją ir sukurti rašinius, kuriuose visi žodžiai prasidėtų M raide. Manot, sunku? Taip, tikrai nelengva, bet 8a klasė sugebėjo sukurti rašinį, sudarytą iš 121 žodžio. Kitos klasės taip pat neatsiliko – sukūrė šmaikščių istorijų apie mokyklą, mokytojus, mokinius, močiutes… Šią dieną mokinių laukė dar vienas išbandymas – sukurti linksmą himną mokyklai. Viename iš jų sakoma: „Mūsų mokykla – „superprikolna!“ Galbūt būtent dėl to lietuvių kalbos mokytojos, padedamos moksleivių, ryžosi išleisti mokyklos leidinį „Mokyklos gidas“. Jame aprašomas mokyklos gyvenimas, skelbiama vaikų kūryba. „Mokyklos gido“ straipsniuose jaučiama meilė savo mokyklai. Šiame leidinyje tarsi įamžinta tai, kad kiekviename iš moksleivių yra ta nuostabi gyslelė, šaukianti kurti ir keisti gyvenimą. Kurdamas žmogus gali vaizduoti tai, ko nori. O štai šis vaizdavimas įsirėžia į sąmonę ir bėgant laikui gali tapti realybe.
Teatrui buvo paskirtas ketvirtadienis. Šią dieną vyko mokyklos vaikų, vadovaujamų mokytojos R.Meleškienės, spektaklio „Audros paukštis“ premjera. Spektakliu lyg sakoma, kad kiekvienas privalo pats pasirinkti gyvenimo kelią ir turėti stiprybės šiuo keliu eiti. Ketvirtadienį vyko ir dailės viktorina. Tai taip pat susiję su savotišku ieškojimu, mat į 29 klausimus mokiniai privalėjo atsakyti remdamiesi enciklopedijomis, internetu. Dailės mokytojas T.Rudokas parinko gan suktus klausimus, tačiau moksleiviai labai stengėsi ir visi pasirodė puikiai.
Paskutinė renginių diena – penktadienis. Ji buvo pavadinta menų diena, nes šią dieną galėjai išvysti įvairių moksleivių darbų: merginų padarytų kompozicijų, rankdarbių, vaikinų darbų iš medžio, galėjai apžiūrėti ir piešinių parodas bei keramikos darbelius. Penktadienį oras buvo puikus, todėl 1-4 klasių moksleiviai piešė ant asfalto. Mokyklos kiemelyje daugybė pradinukų bandė kuo spalvingiau nupiešti piešinius tema „Dovana mamytei“. Kol pradinių klasių moksleiviai piešė piešinukus kreidelėmis, vyresnieji kompiuteriais kūrė herbus menų dienai. Komisijos nuomone, labiausiai reikalavimus atitiko 10 klasės komandos herbas. Ši klasė iškovojo ir „Meniškiausios klasės“ titulą, nes visos savaitės metu vykusiuose konkursuose surinko daugiausia taškų. Jiems atiteko kelionė ir dar vienas prizas – didelis medinis pieštukas. Tai – pereinamasis prizas, nes kitais metais bus perduotas tai klasei, kuri laimės „Meniškiausios klasės“ konkursą.
Tarsi bendruomenės sveikinimas mokyklai buvo Paįstrio kultūros namų šokėjų, vadovaujamų N.Vidžiūtės, programa. Taip pat nebuvo apsieita ir be muzikos. Šį kartą šventės dalyvius linksmino pučiamųjų instrumentų orkestras „Panevėžio garsas“, vadovaujamas R.Vilio.
Po nuostabios šokėjų programos ir nepaprasto koncerto vyko apdovanojimai. Dailės mokytoja V.Kybartaitė pasidžiaugė, kad moksleiviai padarė labai daug darbelių ir buvo labai sunku išrinkti geriausius. Tačiau mokytojai išrinko tuos, kurie, jų manymu, yra patys meniškiausi, ir už juos įteikė dovanėles.
Labai džiugu, kad vienos dienos šventė mokykloje penkioliktaisiais metais išaugo į visą savaitę trunkančius renginius. Tai rodo ne tik mokytojų, bet ir mokinių norą kurti, įdomiau gyventi. Juk kūryba nubloškia nuobodulį, į gyvenimą įneša daugiau spalvų. Taigi šiai kūrybos lavinai užliejus Paįstrio Juozo Zikaro vidurinę mokyklą, rutinai paprasčiausiai nebeliko vietos. O svarbiausia, kad moksleiviai noriai dalyvavo visuose renginiuose, konkursuose, nes jiems tai patiko. Kai darai tai, kas tau patinka, kai iš tiesų mėgaujiesi gyvenimu, viskas aplinkui ima keistis ir sužimba skaisčiausiomis spalvomis. Tada kas rytą smagiai nubloški antklodę, nes nauja diena tave džiugina, ir tu pasitinki ją kupinas gražiausių ir geriausių ketinimų.
Živilė Raškauskaitė,
Paįstrio Juozo Zikaro vidurinės
mokyklos 10 klasės mokinė
Nuotr. Vienos dienos šventė mokykloje penkioliktaisiais metais išaugo į visą savaitę trunkančius renginius.
