Tolerancijos neparodė
Šią savaitę į politinę diskusiją susirinkę garbaus amžiaus panevėžiečiai dar kartą parodė, kad lietuviai geriausiai moka bambėti ir kritikuoti kitus. Demokratinės politikos instituto organizuotai diskusijai „Pilietis ir valdžia“ pakviestus žinomus žurnalistus Rimvydą Valatką ir Audrių Siaurusevičių mūsų miesto gyventojai, atvirai demonstruodami nemandagumą bei priešiškumą, be gailesčio „kalė“ prie sienos, bandydami jiems „pripaišyti“ būtas ir nebūtas nuodėmes. O paklausti, ką patys, be bambėjimo, yra padarę dėl to, kad būtų geresnė valdžia ir geresnis gyvenimas Lietuvoje, susitikimo dalyviai konkrečių darbų taip ir nepasakė.
Tylūs buvo ir Panevėžio vadovai: miesto meras Vitas Matuzas bei vicemeras Petras Luomanas visą valandą tik klausėsi žurnalistų ir miesto gyventojų, nė nebandydami pareikšti savo nuomonės.
LTV laidos „Spaudos klubas“ vedėjas A.Siaurusevičius ir dienraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas R.Valatka stengėsi išprovokuoti panevėžiečius karštai diskusijai, tikėdamiesi gražaus ir tolerantiško bendravimo, tačiau turėjo nusivilti: choru kalbėjusieji ir ant žurnalistų pykusieji nesugebėjo parodyti, kad Panevėžys yra ne provincija. Jie tūžo, kam svečiai važiavo 200 kilometrų, jei nieko gero nežadėjo pasakyti, klausė, kodėl jų kalbos ir laidos tokios tendencingos, kodėl jie praradę sąžinę ir patologiškai neapkenčia Rolando Pakso bei Viktoro Uspaskicho. Viena garbaus amžiaus moteriškė siūlė vyrams mokytis iš smetoniškų laikų žurnalistų, kiti domėjosi, ar tiesa, kad R.Valatka buvo išrinktas labiausiai priklausomu žurnalistu, o A.Siaurusevičiaus klausė, ar jis tikrai priklauso vadinamajai V.Adamkaus anūkų kompanijai.
Kaltino genus
„Aš atvažiavau, kad su jumis bendraučiau kultūringa kalba. Gerbkime vieni kitus. Juk galėčiau dabar nulipti nuo scenos ir apsisukęs važiuoti atgal, bet ar jūs to norite?“ – visai rimtai apeliavo į iš vietos kartu ir garsiai kalbančius susitikimo dalyvius R.Valatka, valdžią kritikuojantis, kaip pats sakė, jau 14 metų.
Jau pačioje diskusijos pradžioje žurnalistas pažymėjo, kad skandalai ir valdžios kritika yra natūralus procesas visose demokratinėse šalyse. Ja nepatenkinti ir anglai, ir vokiečiai, ir kitų tautų piliečiai, nors lietuviams kažkodėl atrodo, kad tik Lietuvos valdžia labai bloga. R.Valatka bandė įvardyti priežastį, kodėl nemaža dalis lietuvių nesidžiaugia laisve, balsuoja už partiją, kurios lyderis vos 20 metų gyvena Lietuvoje ir net dorai lietuviškai nekalba, kodėl tiek daug žmonių išvyksta iš mūsų šalies, nors yra daug skurdesnių kraštų, bet iš jų gyventojai kur kas mažiau emigruoja. Svečio tvirtinimu, galbūt minėtos priežasties reikėtų ieškoti lietuvių, dar kunigaikščių laikais siekusių iškišti savo atžalas į svetimas žemes, genuose?
Ieškojo siaurosios kaklelio pusės
„Kur ta siauroji butelio kaklelio vieta, kurioje stringa mūsų geresnis gyvenimas? Kodėl tiek daug mūsų valdžios atstovų naudojasi tarnybinėmis privilegijomis? Manau, viso to priežastis – sunaikinta bendruomeninio elgesio tradicija. Juk valdžia kyla ne iš Marso, Mėnulio ar tolimesnių galaktikų, valdžia kyla iš mūsų pačių. O ar mes esame labai geručiai? Mes piktinamės, kad valdžia naudojasi privilegijomis, tik todėl, kad patys negauname jomis pasinaudoti. Laikas būtų pradėti klausti savęs, ar visi ir visiems esame geri? Ar gali visuomenė, kurioje itin garbingą vietą užima pasipūtimas, išrinkti gerą Seimą? Mes negalime pakeisti kitų, savo artimo nuostatų, bet galime pakeisti save. Suprantu, kad toks receptas jums nepatinka, kad savo reitingo jūsų akyse nepakelsiu taip kalbėdamas, bet šito reikia. Dabar to nėra: jei aš pradėčiau savo rytą eidamas Vilniumi ir linkėdamas visiems geros dienos, trečią ar ketvirtą dieną turbūt greitoji paskui mane imtų sekti, o kitose šalyse toks bendravimas yra įprastas“, – mokė panevėžiečius R.Valatka.
Stebina noras žudytis
Į publiką prabilęs A.Siaurusevičius sakė pastebėjęs keistą tendenciją Lietuvoje: mūsų tautiečiai turi įprotį išsirinkti valdžią ir jau kitą dieną ja nusivilti. Turbūt nerasi tautos, kuri, anot „Spaudos klubo“ vedėjo, taip būtų nepatenkinta valdžia ir taip bambėtų, kaip lietuvių. Pastarieji mėgsta paradoksus: jie keikia Seimą, bet patenkinti Darbo partija, kurios atstovai sudaro daugiau kaip pusę Seimo, nori protingos valdžios, bet renka į ją visiškai nenusimanančiuosius politikoje, nebalsuoja už Europos Sąjungą, bet pirmi išsirikiuoja eilėje jos išmokoms gauti. Lietuvoje, kaip pažymėjo A.Siaurusevičius, labai lengva būti nesąžiningam, nes egzistuoja pakantumas tam. Žurnalistas prisipažino, kad jam vis dar neįminta mįsle lieka amžinas lietuvių nihilizmas, mūsų tautos pomėgis žudyti save. Diskusijos vedėjas siūlė susirinkusiesiems nustoti vienąkart bambėti, o imti ir pasidžiaugti šviesesnėmis gatvėmis, gražesniu gyvenimu. Salė tokią svečio mintį palydėjo audringais plojimais.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Linksmai diskusijoms nusiteikę A.Siaurusevičius (iš kairės) ir R.Valatka (antras iš dešinės) veikiausiai nė neįtarė, kad panevėžiečiai stengsis ne tiek diskutuoti, kiek sumaišyti svečius su žemėmis.
