Prakalbo apie taupymą
Po prašymo inicijuoti „Ekrano“ bendrovės bankrotą praėjo tik mėnuo, o miesto biudžetas jau spėjo pajusti pirmąsias galingiausios miesto įmonės žlugimo pasekmes. Vakar vykusiame Tarybos kolegijos posėdyje buvo pateikta informacija, kad, gegužės 1 dienos duomenimis, į Savivaldybės biudžetą nepateko per 600 tūkstančių litų planuotų pajamų.
Nors Finansų ir biudžeto skyriaus specialistės nedrįsta sieti šios problemos su „Ekranu“ ir bando aiškinti, kad negautos pajamos kol kas tesudaro tik 1,2 procento keturiems mėnesiams planuotųjų ir susijusios su gyventojų pajamų mokesčio įplaukomis bei darbuotojų atostogomis antrajame metų ketvirtyje, miesto meras Vitas Matuzas linkęs iš anksto apsidrausti.
Jo nuomone, jau dabar būtina nustatyti tas sritis ir programas, kurioms teks mažinti finansavimą, jei situacija negerėtų. Pasidomėjus, kokioms sritims bus siūloma pradėti taupyti, meras atsakė, kad visoms.
Prašys kompensacijos
Artimiausiu metu miesto Tarybos darbo grupė „Ekrano“ problemoms spręsti ketina aptarti galimybes kreiptis į Finansų ministeriją ir prašyti kompensuoti negaunamas pajamas dėl kineskopų bendrovės sukeltos krizės. Taip pat ruošiamasi parengti oficialų raštą vyriausybinei darbo grupei, vadovaujamai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus R.Kairelio, ieškant galimybių „Ekrano“ darbuotojams pradėti mokėti už prastovas.
Šios įmonės profesinių sąjungų lyderė Liucija Mikulėnienė jau yra išreiškusi nuogąstavimą dėl to, kad bankrutavusios įmonės darbuotojai greitai nebeturės galimybės susimokėti už butus, grąžinti paskolas bankams, nes dėl atidėtos bankroto procedūros jie negali gauti atleidimo iš darbo lapelių ir greitesnių išmokų iš Garantinio fondo.
Jei „Hansabankas“ nebūtų apskundęs Apygardos teismo nutarties, pareikšdamas nepasitikėjimą paskirtu bankroto bylos administratoriumi Virgilijumi Laisvučiu Survila, iki gegužės 15 dienos prastovų išleisti „ekraniečiai“ veikiausiai jau būtų tapę bedarbiais.
Kreipėsi į administraciją
L.Mikulėnienė sako suprantanti, kad įstatymai yra ne įmonės įkalintų darbininkų pusėje, bet stengiamasi visais įmanomais būdais ieškoti kelių, kaip pataisyti esamą kritišką žmonių padėtį: vakar kreiptasi į bendrovės administraciją ir prašyta ieškoti būdų sumokėti darbininkams už balandį. To paties, taip pat ir peržiūrėti palūkanas, prašyta ir bankų, išsiųsti raštai komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms dėl delspinigių neskaičiavimo. Ir vis dėlto didžiausios viltys dedamos į pirmadienį Panevėžyje vyksiantį Vyriausybės sudarytos darbo grupės socialinėms problemoms dėl „Ekrano“ spręsti posėdį.
Gali būti nevaldomos
„Ekrano“ generalinis direktorius Eimutis Žvybas, nors ir gavo profesinių sąjungų kreipimąsi su prašymu paankstinti išmokas už balandį, vakar „Sekundei“ teigė nieko neketinantis imtis. Netgi šalies prezidentas, anot jo, negali turėti įtakos teismams, tad jis – tuo labiau.
„Mes negalime nieko daryti ir nedarysime. Belieka laukti, kiek žmonėms užteks kantrybės. Juk, kaip žinome, masės gali būti nevaldomos“, – tarstelėjo pašnekovas. Ko tikisi iš įpykusių savo įmonės darbuotojų, buvęs vadovas neatskleidė.
Panevėžio apygardos teisėjas Edmundas Jaras irgi apgailestavo, kad nei pagreitinti Apeliacinio teismo, kuriam išsiųstas „Hansabanko“ skundas, sprendimo Apygardos teismas gali, nei kuo kitu padėti. Visiems, anot jo, suprantama, kad reikalas labai svarbus, tačiau net ir tokie reikalai yra nagrinėjami bendra tvarka, be išimčių – toks yra specifinis Įmonių bankroto įstatymas.
Kai tik prasidės bankroto procedūra, Ūkio ministerija yra įpareigojusi Bankroto departamentą nuolat kontroliuoti bylos eigą ir teikti informaciją jai. Apie valdžios veiksmus ministerija pasiruošusi informuoti profesines sąjungas.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Vis dar „Ekrano“ generaliniu direktoriumi besivadinantis Eimutis Žvybas darbuotojų labui tikina nieko negalintis daryti. Dabar jis ketina stebėti, kiek žmonėms užteks kantrybės laukti išmokų.
