Miesto Ekologijos skyrius, parengęs du investicinius
projektus Europos Sąjungos paramai gauti, gana originaliai sumąstė apgauti
paramos skirstytojus. Prie svarbesnio ir stambesnės apimties projekto
Savivaldybė numato prisidėti 25,5 procento, o prie ne tokio reikšmingo – 5
procentais jiems įgyvendinti reikalingų lėšų. Viliamasi, kad tikrintojai atrinks
tą projektą, prie kurio įgyvendinimo daugiau prisidės Savivaldybė.
Investiciniam projektui „Nevėžio upės išvalymas nuo praeities taršos kenksmingomis medžiagomis užteršto dumblo“, kurį numatoma teikti Europos Sąjungos paramai gauti, įgyvendinti numatoma 1,1 milijono litų. Pagal parengtą sprendimo projektą siūloma, kad prie jo Savivaldybė prisidėtų 280,5 tūkstančio litų, t.y. numatytų 25,5 procento jam įgyvendinti reikalingų lėšų.
Antram investiciniam projektui „Aplinkosauginis visuomenės švietimas“ įgyvendinti numatoma 100 tūkstančių litų. Tačiau iš Savivaldybės biudžeto prie jo siūloma prisidėti tik 5 procentais lėšų, t.y. vos 5 tūkstančiais litų.
Kai kurie miesto Tarybos Ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai, ypač Valdemaras Jakštas, tokiam sumanymui nebuvo linkęs pritarti. Anot jo, daugiau dėmesio ir lėšų dabar skiriant ekologiniam švietimui, paskui reikės mažiau investuoti į aplinkai padarytos žalos padarinių panaikinimą. Aplinkos apsaugos departamento vadovas teigė, kad numačius tokį Savivaldybės indėlį galbūt net nereikėtų pradėti rengti projekto. Pasak jo, dirbti tik dėl „kryžiuko“ nederėtų.
Administracijos direktorius Visvaldas Matkevičius sako, kad komitetui teikiamam siūlymui jau pritarė Tarybos kolegija. Jo įsitikinimu, teikiant du projektus yra didesnė tikimybė, kad bus patvirtintas tik vienas, būtent tas, prie kurio įgyvendinimo daugiau prisižada prisidėti Savivaldybė.
Gintautas SUBAČIUS
