Aplinkiniai perkalbėjo
Sunkiai judantys Panevėžio vyskupijos Šv. Juozapo senelių globos namų statybos reikalai šį pavasarį gerokai pasistūmėjo. Ūkio ministerijai puse sumos prisidėjus prie ekologiškos katilinės tuose namuose įrengimo, taip pat projektą parėmus Energijos taupymo centrui, pirmame būsimų senelių globos namų pastato korpuse jau įvestas apšildymas. Jame įrengiama kanalizacija, vandentiekis, jau veikia liftas, sudėti plastikiniai langai.
Šių globos namų direktorius monsinjoras Juozapas Antanavičius, matydamas, kad prieš dvylika metų pradėtus plačius užmojus per daug sudėtinga vienam įgyvendinti, nusprendė baigti įrengti tik pusę viso pastato patalpų, vildamasis dar suspėti priimti jose pirmuosius senelius.
Dėl idėjos dvasininkas jau paaukojo visą vertingą savo meno kolekciją, kompensaciją už paveldėtą sodybą, pinigus, gautus pardavus du žemės sklypus. Matydamas, kad lėšų vis dar trūksta, monsinjoras buvo sumanęs parduoti netgi gyvenamąjį namą, o pats ketino senatvę leisti statomuose globos namuose. Tačiau aplinkiniams jį perkalbėjus, dabartinis Upytės parapijos klebonas apsigalvojo: ketina parduoti sodybos sklypą su ūkiniu pastatu, o sau pasilikti tik namą.
Turtingi, bet šykštūs
„Žinau, kad su saule negyvensiu. Bet žmonės yra teisūs: kai nebeturi pastogės, gali ir bomžu pavirsti. Taigi dėl namo pardavimo susilaikiau. Nors man, keistuoliui gamtos mylėtojui, daug labiau obelaitės gaila nei namo. Galėčiau spjauti į globos namų statybas, bet kai pats esi tą reikalą pradėjęs, norisi jį ir užbaigti. Dabar mano gyvenime vyksta krizė kaip Vyriausybėje“, – taip sumaištį namuose juokais įvardijo J.Antanavičius.
Maždaug pusantro tūkstančio kvadratinių metrų ploto trijų aukštų patalpose, sutvarkius vidaus apdailą, sienas, grindis, įvedus komunikacijas, monsinjoras planuoja įkurti 25 gyvenamuosius kambarius, virtuvę, koplyčią. Kadangi jau tvarkoma dokumentacija dėl žemės po pastatais grąžinimo vyskupijai, senelių globos namų vadovas viliasi vėliau galėsiąs imti paskolą ir baigti iki galo tai, ką pradėjęs. Kada bus įkurtuvės, dvasininkas neprognozuoja. Anot jo, jei turtinga valstybė Pilėnų mikrorajone vis tebestato naują mokyklą, tai kur čia jam, vargšui, greitai statybas baigti.
J.Antanavičius apgailestauja, kad Lietuvoje, kaip jis sako, visiškai nėra labdaros dvasios supratimo, o dauguma verslininkų yra žemos kultūros ir šykštūs žmonės: kuo turtingesni, tuo šykštesni. Kad tai tiesa, anot pašnekovo, parodė patirtis. Pastaruoju metu senelių globos namų kūrėjas teigia sulaukęs tik nedidelių aukų iš pavienių asmenų. Iš verslininkų jų sako gavęs labai nedaug arba iš viso negavęs nieko. Pavyzdžiui, rajono verslininkas ir politikas Jonas Katinas, pasak J.Antanavičiaus, buvo pažadėjęs paremti globos namus, tačiau kol kas pažado neištesėjo. Kiti apskritai linkę pasityčioti iš labdaros globos namams idėjos.
Klausinėja, kada apsigyvens
Neseniai monsinjorą labai nustebino buvęs kurso draugas kunigas. Jo atsiųsta nemenka auka pasirodė kaip stebuklas pačiu laiku. J.Antanavičius džiaugiasi ir šildymą, kanalizaciją rengusia firma – jos atstovai sutiko kai kuriuos darbus atlikti skolon. Firmos, dėjusios langus, dalį jų tiesiog padovanojo.
Tačiau nepaisant gerų pavyzdžių, apskritai pašnekovą stebina lietuvių žmonių abejingumas vargstantiesiems, „banditizmas“ Seime, Vyriausybėje, amžinos valdžios dalybos ir žmonės, renkantys į valdžią svetimtaučius, perėjūnus. Už laisvę ir patriotizmą anksčiau pasisakęs panevėžietis tvirtina dabar jaučiantis didelį nusivylimą esama padėtimi šalyje.
Monsinjoras jaudinasi, kad per užsitęsusius statybos darbus teko prarasti ne vieną močiutę, taip norėjusią senatvę praleisti kartu su kitais vienišais žmonėmis. Kitos, kurioms svarbiausia dvasinė paguoda, be perstojo klausinėja, kada gi bus galima apsigyventi globos namuose. Tai tik dar kartą, kaip teigia dvasininkas, parodo, kaip viskas žemėje yra laikina ir kad turtų į aną pasaulį nenusineši.
Nesukaupęs jų daug teigia ir pats monsinjoras, nors pareigų ir šiuo metu turi užtektinai: yra ne tik Upytės parapijos klebonas, minėtų globos namų direktorius, bet ir Moterų pataisos namų, miesto Vyriausiojo policijos komisariato, M.Rimkevičaitės technologinės mokyklos, Katalikių moterų sąjungos kapelionas, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių organizacijos dvasios tėvas, katalikiškojo P.Daunio fondo akliesiems remti prezidentas. Dauguma išvardytų pareigų – visuomeninės.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
A.Repšio nuotr. Monsinjoras J.Antanavičius suvokia, kad jo noras atstatyti ir įrengti tokias didžiules patalpas dabar atrodo nerealus. Šios pastato dalies įrengti kol kas neketinama.
