Prieš pustrečių metų Vytas Šukys išvyko į Airiją
užsidirbti. Tačiau 2004 metų rugsėjį gatvėje užpultas airių, vyras pusę metų
pragulėjo ištiktas komos. Dabar dienas jis leidžia slaugos namuose. Buvusiam
Lietuvos pilotui pagalbos ranką ištiesė patys airiai – jie jam paaukojo jau 100 tūkst. eurų.
Šlubuoja atmintis
„O kiek jie gavo?“ – padedamas žmonos Neringos žodžius bandė ištarti V. Šukys. „Vienas gavo septynerius metus, o kitas neprisipažino, kad tave mušė – tai gavo trejus, – bene dvidešimtą kartą per valandą į tą patį vyro klausimą atsakinėjo Neringa. – Sakai, mažai? Labai mažai, Vyteli, bet ką darysi“.
Vasario 19 dieną privačiuose „Tara Winthrop“ slaugymo namuose Airijoje V.Šukys šventė savo penkiasdešimtmetį. „Šeimininkė iškepė tortą, visi angliškai padainavo dainą, uždegė žvakutę. Supjaustėme tortą, nors, aišku, jis jo valgyti negalėjo. Jis greitai pavargsta, tad aš jį netrukus vežiau atgal į kambarį. Sakau: Vyteli, tavo gimtadienį atšventėme, smagu buvo. O jis klausia, kokį gimtadienį“, – pasakojo Vyto slauge tapusi žmona.
„Kad pamiršta viską po penkių minučių – tiek to, galima susitaikyti, – ašarą braukė kasdien prie vyro lovos budinti moteris. – Bet iki dabar jis mane vadina gydytoja. Neprisimena, kad turi sūnų, kad sūnus vedęs, kad anūkę turi“.
„Mudu vedę jau 22 metus, tačiau iš jo gyvenimo pastarieji 20 metų tarsi ištrinti“, – pasakojo Neringa. „Kiek laiko mudu vedę?“ – į pokalbį įsiterpė Vytas. Neringa kasdien jam primena esanti jo žmona. Palatos siena nukabinėta sūnaus vestuvių, atšoktų praėjusią vasarą, nuotraukomis. Tačiau jose Vytas kartais įžvelgia save ar savo brolį.
Paklaustas, kur gyvena, dažniausiai pasako tėvų adresą. „Tačiau jis prisimena Kapsuką, ne Marijampolę“, – skausmu dalijosi Neringa. „Aš kapsas“, – juokaudamas įsiterpė Vytas, tačiau tik žmona gali suprasti, ką jis sako.
Vytui bandant kalbėti, Neringa paskui jį kartoja po žodį, norėdama įsitikinti, ar gerai suprato. Kai vyras ką nors pasako neaiškiai, kantri moteris prašo, kad šis jai ant rankos pieštų raides. Vytas nori rašyti, tačiau Neringa atkakliai bando jį mokyti kalbėti.
Gavo „už nieką“
Dėl V.Šukio negalios iš dalies galima kaltinti Airijos teisingumo sistemą. Lietuvį sumušęs devyniolikmetis Kevinas Dunne prieš du mėnesius iki lietuvių užpuolimo jau buvo pasikėsinęs į prancūzą studentą, tačiau dėl atidėto teismo vaikščiojo laisvėje. „Jeigu jį būtų pasodinę laiku, mano vyras galbūt būtų išvengęs to“, – sakė Neringa.
Kai tik moteris papasakojo apie įvykį, pakeitusį jųdviejų gyvenimus, Vytas pradėjo verkti. „Už ką?“ – klausė jis. „Tai ir yra esmė: jei būtum gavęs už ką nors, tai nebūtų buvę taip pikta“, – į besikartojančius vyro klausimus atsakinėjo Neringa. Lemtingą 2003 metų rugsėjo 25-ąją ji dar buvo Lietuvoje. Dabar moteris tvirtino nubraukusi praeitį ir gyvenanti tik nuo tos rugsėjo dienos: „Jo veidas kitoks, jo balsas kitas, jis nebepanašus į save“.
Tą dieną du lietuviai prie namų žaidė krepšinį, vėliau prie jųdviejų prisijungė V.Šukys su draugu. Pirmi du žaidėjai pasakė esantys ištroškę ir norį alaus, tad Vytas su kitu lietuviu pasisiūlė namuose paruošti vakarienę, kol juodu grįš iš parduotuvės. Apsipirkę lietuviai sutiko airius, šie paprašė alaus. Vienam jų mesta skardinė nukrito ant žemės. Airiams pradėjus triukšmauti, lietuviai pasišalino, bandydami išvengti konflikto. Gatvėje juodu sutiko V.Šukį su draugu, šiuodu ieškojo jųdviejų, nes buvo pamiršę namų raktą.
„Kur judu taip ilgai užtrukote?“ – tai paskutiniai Vyto žodžiai, ištarti prieš pusę metų trukusią trečio laipsnio gilią komą. Konfliktiškas airis, supratęs, kad ketvertukas yra draugai ir bendrauja ta pačia kalba, V.Šukiui trenkė per galvą. Vyras, nukritęs ant asfalto, neteko sąmonės. Devyniolikmetis – anot Neringos, narkomanas – pradėjo šokinėti lietuviui ant galvos. „Kaip vienas žmogus galėjo Vytą taip sužaloti? Turėjo kojos pavargti nuo mušimo“, – atsipeikėti iki šiol negali Neringa.
V.Šukys, anot jos – labai taikus žmogus, niekada nesukėlęs konflikto, visada taikydavęs ir ramindavęs besipešančius draugus. „Iš pradžių visi galvojo, kad galbūt jis išprovokavo konfliktą. Niekada gyvenime, – sakė Neringa. – Ar išgėręs, ar blaivus – tikrai taip niekada nedarydavo“. Moters nuomone, airių priešiškumą išprovokavo rasistinės nuostatos.
Pažino tik iš pirštų
Kitą dieną po įvykio moteris sulaukė V.Šukio brolio, kartu dirbusio sodininku Dubline, skambučio. Rugsėjo 27-ąją Neringa jau buvo Airijoje. „Kai atvažiavau į ligoninę, mane nuvedė į reanimacijos palatą, ten gulėjo šeši žmonės. „Nėra čia mano vyro“, – pasakiau. Man sako: šitas. Vytą atpažinau tik iš pirštų. Galva buvo platesnė už pečius, kaukolės kaulai sulaužyti į gabaliukus, akys iš akiduobių iškritusios, visur sruvo kraujas“, – pasakojo moteris.
Tai, kad po tokio sumušimo lietuvį ištiko koma, o ne mirtis, anot Neringos, yra pirmas stebuklas. V.Šukio žmona raštu sutiko, kad jam būtų atlikta sudėtinga veido operacija. Gydytojai bandė gelbėti lietuvio gyvybę, tačiau nesitikėjo, kad jis atsigaus. „Tai, kad jis atsigavo – antras stebuklas, – sakė žmona. – O trečias – kad jis iki šiol gyvas“. Neringos manymu, Vytas išgyveno tik dėl to, kad buvo fiziškai stiprus. „Kitas žmogus jo vietoje būtų iš karto miręs“, – mano ji.
Kai pora susipažino, V. Šukys pilotavo sportinius lėktuvus. Tačiau tragiškai žuvus keliems pilotams, jųdviejų draugams, Neringa nebeleido vyrui skraidyti. Vieno iš žuvusių draugų garbei pora savo sūnų pavadino Tadu.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sutuoktiniai atidarė maisto produktų įmonę, joje kartu dirbo 13 metų. Vasaras juodu leisdavo prekiaudami Šventojoje. „Tada mano vaikinas sugalvojo pakeisti gyvenimą ir išvažiuoti pas brolį į Airiją. Ką jau užsibrėždavo, tai ir padarydavo, o perkalbėti nepavykdavo. Sakė, kad trumpai“, – apie sutuoktinio charakterį kalbėjo Neringa.
Brolis net neparašo
Neringai išvykus slaugyti vyro, verslas Lietuvoje buvo sustabdytas. Sūnus Tadas, kuriam dabar 21 metai, turėjo mesti vadybos mokslus Lietuvos žemės ūkio universitete, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui.
Neringa buvo apgyvendinta imigrantams skirtuose namuose Dubline. Devynis mėnesius, kol V.Šukys buvo slaugomas ligoninėje, jo žmona kas savaitę gaudavo po 135 eurus pragyvenimui. Nupirkus higienos priemonių Vytui, nusiuntus pinigų sūnui, maistui likdavo vos vienas kitas euras. Lietuvoje dar reikėjo išlaikyti butą, mokėti mokesčius, nes V.Šukio vardu registruotos įmonės be jo sutikimo uždaryti negalima.
Iš ligoninės vyras buvo perkeltas į reabilitacijos kliniką, ten tris mėnesius mokėsi paprasčiausių dalykų – pavyzdžiui, sėdėti. Vėliau jis buvo nukreiptas į privačią „Tara Winthrop“ kliniką, kurioje išlaikymas per savaitę kainuoja 3200 eurų. Klinikos direktorė Neringai čia pasiūlė įsidarbinti slauge, nes moteris, šiaip ar taip, dienų dienas praleidžia su vyru. Nors kasdien dirbti nereikia, Neringa kas dieną po tris valandas sugaišta kelionei iš Dublino į Svordso miestelį, šalia kurio yra įsikūrusi klinika, ir atgal.
V.Šukys turi du brolius ir dvi seseris. Brolis Saulius, gyvenantis Dubline, pirmas keturias nelaimės dienas Neringą lydėdavo į ligoninę. „Vėliau tik kartą per savaitę, tada – kartą per mėnesį, o pastarąjį kartą jis čia buvo per Naujuosius metus. Dabar net žinutės neparašo“, – aiškino moteris. Anot Neringos, šeimos neturintis vyras jai pareiškė, kad slaugyti vyrą yra jos problema, o pats turįs savų rūpesčių.
Airiai paaukojo tūkstančius
Kol kas V.Šukio išlaikymą finansuoja Airijos sveikatos ministerija. Kadangi vyro smegenyse yra susikaupusio kraujo, pervežti į gimtinę jį būtų labai pavojinga. Tačiau tai – ne vienintelė priežastis, kodėl Neringa nenori vyro slaugyti Lietuvoje. Pasak moters, Lietuvoje mokamos 350 litų dydžio pašalpos užtektų tik sauskelnėms ligoniui. Be to, mūsų šalyje nei autobusai, nei durys ar laiptai nėra pritaikyti neįgaliesiems.
Rūpintis lietuvio likimu pradėjo ir Airijos policija. Pareigūnai atidarė banko sąskaitą, į kurią galima pervesti pinigų V.Šukiui. Airijos televizijai parodžius reportažą apie Vytą ir paskelbus sąskaitos numerį, airiai jau paaukojo 100 tūkst. eurų. Šie pinigai, Neringos teigimu, ypač pravers, jeigu juodu kada nors grįš į Lietuvą.
„Aš galiu duoti tau labai daug. Kiek maišų tau reikia?“ – Neringai kalbant apie finansines problemas įsiterpė Vytas. „Man nereikia, Vyteli, man tik reikia, kad tu pasveiktum“, – sakė ji. „Aš sveikas“, – optimistiškai atkirto Vytas. Po minutės jis piktai pareiškė susidorosiantis su jį užpuolusiais piktadariais: „Jie gali dainuoti paskutinę dainą“.
Raminta MALINAUSKAITĖ
R.Malinauskaitės nuotr. „Aš su jais susidorosiu“, – savo skriaudikams grasino V.Šukys, be pagalbos kol kas negalintis net vaikščioti.
