Visuomenėje iki šiol išlikęs mitas, kad pas proktologą reikia kreiptis tik tuomet, kai problema jau akivaizdi – stiprus skausmas, kraujavimas ar kiti nemalonūs simptomai, tačiau ši nuostata yra klaidinga ir neretai lemia, kad pacientai į gydytoją kreipiasi per vėlai.
Profilaktinė proktologo apžiūra turėtų tapti tokia pat įprasta kaip vizitas pas odontologą ar šeimos gydytoją. Tai ne tik padeda užkirsti kelią rimtoms ligoms, bet ir suteikia galimybę išsaugoti gyvenimo kokybę.
Kodėl profilaktika tokia svarbi?
Storųjų žarnų ir išangės ligos yra itin paplitusios. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad net iki 70 % žmonių bent kartą gyvenime susiduria su hemorojaus simptomais. Nemaža dalis pacientų taip pat patiria analines įplėšas, fistules ar kitus proktologinius sutrikimus.
Dalis šių ligų gali būti gydomos konservatyviai, tačiau ilgai negydomos jos progresuoja ir gali pareikalauti sudėtingų operacijų.
Dar rimčiau yra tai, kad tokie simptomai kaip kraujavimas ar tuštinimosi sutrikimai gali būti pirmieji onkologinės ligos signalai. Storosios žarnos vėžys Lietuvoje yra tarp dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų. Ankstyva diagnostika gali iš esmės pakeisti gydymo sėkmę. Profilaktinė apžiūra leidžia ligą nustatyti dar tada, kai ji yra visiškai kontroliuojama.
Kada vertėtų kreiptis profilaktiškai?
Nors aiškių taisyklių, kada privalu lankytis pas proktologą, nėra, specialistai rekomenduoja profilaktinę apžiūrą:
- sulaukus 40 metų, net ir nesant jokių nusiskundimų;
- esant šeiminės anamnezės rizikai – jei artimi giminaičiai sirgo storosios žarnos vėžiu ar kitomis žarnyno ligomis;
- jei jaučiamas diskomfortas, pasireiškia net nedidelis kraujavimas, niežulys ar pasikartojantys tuštinimosi pokyčiai.
Pasak gydytojos chirurgės ir proktologės Vitos Klimašauskienės: „Pacientai dažnai į gydytoją kreipiasi tik tada, kai simptomai tampa nepakeliami. Deja, tuo metu liga būna įsisenėjusi ir gydymas ilgesnis bei sudėtingesnis. Profilaktinė apžiūra leidžia nustatyti pakitimus dar ankstyvoje stadijoje, kai galima išvengti operacijų ir greitai atstatyti sveikatą.“
Kaip vyksta profilaktinė apžiūra?
Vizitas pas proktologą dažniausiai susideda iš kelių etapų. Pirmiausia surenkama anamnezė. Gydytojas klausia apie gyvenimo būdą, mitybos įpročius, tuštinimosi dažnį ir simptomus. Toliau atliekamas fizinis ištyrimas, prireikus skiriami papildomi tyrimai: anoskopija, rektoskopija ar laboratoriniai tyrimai.
Nors pats žodis „proktologas Vilniuje InnMed klinika“ dažnam sukelia nejaukumą, procedūros yra neskausmingos, o jų trukmė – vos kelios minutės. Daugelis pacientų nustemba, kad baimė buvo nepagrįsta.
Ką rodo tyrimai?
Tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarios profilaktinės patikros padeda sumažinti storosios žarnos vėžio mirtingumą iki 40 %. Net ir tokia paprasta procedūra kaip išmatų slapto kraujo testas leidžia anksti identifikuoti galimus pakitimus, todėl ignoruoti reguliarią proktologo priežiūrą reiškia prisiimti didelę riziką sveikatai.
Mitai ir realybė
Dažnai manoma, kad proktologo apžiūra reikalinga tik vyresniems žmonėms. Iš tiesų, vis dažniau šios srities ligomis serga jauni, darbingo amžiaus pacientai. Priežastys – sėdimas darbas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas.
Dar vienas mitas – jog tai labai gėdinga. Pasak Vitos Klimašauskienės: „Proktologija yra tokia pati medicinos sritis kaip kardiologija ar ortopedija. Čia nėra nieko gėdingo, svarbiausia, kad pacientas gautų pagalbą. Daugiau problemų sukelia delsimas nei pats vizitas.“
Praktiniai patarimai pacientams
Kaip sako gydytoja chirurgė ir proktologė Vita Klimašauskienė: „Mūsų tikslas – padėti pacientui dar prieš atsirandant rimtai ligai. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi, tuo lengviau ir greičiau jis grįžta į visavertį gyvenimą.“
- Nedelskite kreiptis net ir pajutę menkiausius simptomus.
- Jei jūsų šeimoje yra onkologinių ligų atvejų, apsilankykite profilaktiškai bent kartą per metus.
- Pasirūpinkite mityba, nes skaidulų gausa maiste mažina proktologinių ligų riziką.
- Nepamirškite judėjimo, nes net trumpi pasivaikščiojimai kasdien pagerina žarnyno veiklą.
Profilaktinė proktologo apžiūra – ne tik ligų prevencija, bet ir investicija į geresnę gyvenimo kokybę bei sveikatos išsaugojimą. Toks vizitas gali padėti laiku pastebėti problemas ir užkirsti kelią sunkioms ligoms, kurios vėliau gali pareikalauti sudėtingo gydymo.
