J.Pauliuko šeimos klinikoje šeštadieniais konsultuoja,
gydo ir operuoja (ligoniai, kuriuos reikia operuoti, operuojami Vilniaus
greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriuje)
kraujagyslių chirurgas profesorius Povilas Pauliukas. Konsultuojami, gydomi ir
operuojami ligoniai, sergantys kojų venų, arterijų ir smegenis maitinančių
arterijų ligomis. Konsultuojami ir operuojami sergantieji išsiplėtusiomis
nekomplikuotomis kojų paviršinėmis venomis bei turintieji dėl šios priežasties
žaizdų blauzdose ar kai sergama paviršinių venų uždegimu ir yra trombų.
Taip pat konsultuojami ir gydomi ligoniai, sergantys giliųjų venų ligomis: jų trombozėmis, pirminiu ir antriniu giliųjų venų vožtuvų nepakankamumu. Esant neaiškios kilmės kojų tinimui būtina pasikonsultuoti su angiochirurgu, jis nustatys tinimo priežastį. Kai susiaurėja kojų arterijos arba jos užanka, pirmiausia atsiranda kojų skausmas einant, ypač lipant į įkalnę.
Jei laiku negydoma ar neoperuojama, ligota koja nuolat skauda ir tada, kai ilsimasi, ypač naktį, o dar vėliau prasideda ir kojos gangrena. Visais atvejais angiochirurgas nustatys kojų skausmų priežastį ir bus paskirtas tinkamas gydymas, o kartais būna būtina ir operacija. Svarbu laiku ją atlikti, neleisti kojai gangrenuoti, nes tada belieka ją amputuoti.
Profesorius Povilas Pauliukas konsultuoja ir operuoja ligonius, sergančius visomis arterijų ir venų ligomis, taip pat ir pilvo aortos susiaurėjimu, užakimu ar aneurizma (išsiplėtimu, kuris gali plyšti ir ligonis staigiai miršta nuo nukraujavimo į pilvą). Sunkiai pasiduodančio ar visai nepasiduodančio gydyti didelio kraujospūdžio priežastimi dažniausiai būna inkstų arterijų susiaurėjimai. Visa tai taip pat yra diagnozuojama ir koreguojama jas išplečiant su balionėliu ar operuojant, priklausomai nuo situacijos.
Jei ligonis praranda daug svorio ir jį kamuoja skausmai pavalgius, yra didelė tikimybė, kad užakusios ar susiaurėjusios žarnyno ir kitus vidurius maitinančios arterijos. Tai taip pat nesudėtinga diagnozuoti ir atkurti normalią šių arterijų kraujotaką. Po šių operacijų ligoniai visiškai pasveiksta, vėl gali normaliai valgyti, jų svoris tampa normalus. Kai smegenis maitinančios arterijos susiaurėja ar užanka, jaučiama daug įvairių simptomų.
Grėsmingiausias iš jų yra paralyžius, kai užsikemša miego ar slankstelinė arterija. Jei ligoniui buvo trumpam apsilpusi ar nutirpusi kuri nors kūno pusė ar net tik ranka ar koja arba veidas, sutrikusi kalba ar trumpam aptemęs regėjimas viena akimi, ypač jei buvo dar ir nutirpusi ar nusilpusi kita ranka arba kita veido pusė, rečiau – kojos, tai yra labai didelė tikimybė, kad greit bus insultas ir žmogų paralyžiuos. Tokie simptomai paprastai būna esant kritiniam vidinės miego arterijos susiaurėjimui.
Angiochirurgas, ištyręs ligonį ultragarsu, tai gali lengvai diagnozuoti ir atlikus operaciją (išvalius susiaurėjusią miego arteriją) ligonis išgelbstimas nuo insulto, gali toliau ramiai gyventi, nebijodamas insulto. Be to, tokiems ligoniams visiškai ištiriamos visos smegenis maitinančios arterijos ir prireikus profilaktiškai koreguojamos ir kitos susiaurėjusios arterijos, žmogus nuolat sekamas kraujagyslių chirurgo. Tokie ligoniai dažniausiai gali ne tik nebesibaiminti insulto pavojaus, bet ir yra išvaduojami nuo kitų smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomų.
Būtinai turėtų pasitikrinti savo kaklo arterijas jau persirgusieji išeminiu smegenų insultu, jeigu jie dar nėra paralyžiuoti, nes didelė pakartotinio insulto tikimybė, kadangi dažnai būna susiaurėjusios kelios kaklo arterijos, tad gali užakti dar viena arterija ir įvyks antras ar trečias insultas.
Kiti dažniausiai pasitaikantys smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomai, kurie būna esant slankstelinių arterijų susiaurėjimams ar persilenkimams, yra: galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimas, pykinimas, kartais net vėmimas, ūžimas ar cypimas ausyse ar galvoje, mirgėjimas ar net aptemimas akyse, dvejinimasis, galvos skausmas, ligoniams gali atrodyti, kad sukasi kambarys. Tokiems žmonėms dažnai neteisingai nustatoma migrena, tada gydymas, aišku, būna neefektyvus. Galvos skausmus panaikina smegenų kraujotakos korekcija.
Profesorius P.Pauliukas išoperavo labai daug ligonių, kurie prieš tai buvo nesėkmingai gydomi nuo migrenos. Dabar jie visiškai sveiki. Slankstelinių arterijų kraujotakos nepakankamumui būdinga, kad ligoniai blogai jaučiasi tvankiose patalpose, kartais net alpsta (praranda sąmonę dėl per mažos smegenų kraujotakos). Juos pykina važiuojant automobiliu ar supantis sūpuoklėse ar karuselėje. Jie greitai išsenka dirbdami protinį darbą, dažnai būna sutrikęs miegas, padidėjęs nervingumas, išsireguliavusi vegetacinė nervų sistema.
Slankstelinės arterijos dažnai turi įgimtų anomalijų: gali iš viso nebūti vienos iš slankstelinių arterijų arba ji būna ne visai išsivysčiusi, siaurutė, gali atsišakoti ne iš poraktinės arterijos, o iš aortos lanko, įeiti į stuburą ne normaliame aukštyje, o vienu ar keliais slanksteliais aukščiau (tokiu atveju yra prismaugta prie stuburo prieš jį esančių raumenų), gali būti persmaugta simpatiniu nervu ar užspausta kaklo raumenų.
Šie ir kiti įgimti slankstelinių arterijų pakitimai lemia vaikų ir paauglių smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomus. Daugumą iš jų galima nesunkiai koreguoti ir tada žmogus tampa visiškai sveikas. Nediagnozavus ir nekoregavus šių įgimtų slankstelinių arterijų pakitimų ligonis pasmerkiamas visą gyvenimą būti nevisaverčiu, kenčiančiu nuo smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomų. Tokie vaikai dažniausiai nesugeba normaliai mokytis, negali įgyti geros profesijos, kartais net būna protiškai atsilikę.
Vilniaus universiteto profesorius kraujagyslių chirurgas Povilas Pauliukas. Dėl konsultacijos kreiptis į registratūrą Stoties g. 49, Panevėžyje, arba skambinti tel. (8-699) 81010.
