Marijampolietis Gediminas Mikalauskas jau beveik tris
dešimtmečius maždaug kas du mėnesius tiesia ranką donorų kraują surenkantiems
medikams. Per gyvenimą 58 metų vyras sunkiai sergantiems ligoniams jau yra
paaukojęs daugiau kaip 60 litrų savo kraujo.
Vertas rekordų knygos
Reguliariai atiduodamas nuo 450 iki 490 mililitrų kraujo G.Mikalauskas tiki, kad jį atšviežina savo organizme. Donoras nesiskundžia padidėjusiu kraujo spaudimu, kuris vargina daugelį jo bendraamžių.
„Kai davus kraują praeina du mėnesiai, pradedu jausti, kad vėl laikas eiti į ligoninę. Nieko neskauda, bet iš savijautos imu suprasti, kad kraujo pakanka donorystei“, – dėstė donoras.
Šį žmogų Marijampolės ligoninės administracija pasiūlė įtraukti į šalies rekordų knygą kaip daugiausia kraujo davusį apskrities donorą. Ko gero, marijampolietis G.Mikalauskas pirmautų ir tarp dosniausių visos šalies donorų. Keletą kartų už kraują jis yra gavęs pinigų, bet nuolatiniu donoru tapo ne dėl atlygio. „Tai darau iš pareigos, nes manau, kad krauju privalau pasidalyti su tais, kuriems jo labai reikia“, – savo nuostatą aiškino vyras.
Ne kartą gelbėjo pažįstamus
Kartais gatvėje Gediminas sutinka buvusį kolegą, kuriam yra davęs kraujo. Jis pasveiko, nors visi kalbėjo, kad vyras serga neišgydoma kraujo liga. Tokie susitikimai donorui ypač paglosto širdį.
Marijampolėje daug kas žino, kad G.Mikalauskas yra nuolatinis kraujo donoras. Bendradarbiai ar pažįstami ne kartą yra prašę jo duoti kraujo artimiesiems.
„Jokių svarių apdovanojimų už donorystę nesu sulaukęs. Anksčiau esu gavęs kelis donoro žymūno ženklelius, buvau pakviestas į koncertą. Bet ne dėl atlyginimo duodu kraujo“, – dar kartą patikino marijampolietis. Jis yra išsaugojęs ir sovietines donoro knygeles, ir Lietuvos nepriklausomybės metais išduotus dokumentus.
„Dar 2001 metais medikai paskaičiavo, kad iki to laiko jau buvau atidavęs 57 litrus savo kraujo“, – prisiminė G.Mikalauskas. Per pastaruosius penkerius metus iš jo venų medikai paėmė dar per 10 litrų kraujo. Vyras medikams ranką tiesė daugiau kaip pusantro šimto kartų.
Sulaukdavo kolegų patyčių
Marijampolės centrinės ligoninės kraujo kabineto medikai prisimena G.Mikalauską kaip vieną pirmųjų donorų, atėjusių duoti kraujo į naujai įkurtą ligoninės kraujo skyrių 1986 metais.
Nuo to laiko jis kasmet duoda kraujo penkis kartus – tiek, kiek leidžia nustatytos normos vyrams. Moterims patariama per metus duoti kraujo ne daugiau kaip keturis kartus.
Kai po Marijampolės centrinės ligoninės reorganizavimo joje neliko kraujo skyriaus, aptarnauti donorų atvyksta medikų brigada iš Kauno. G.Mikalauskas visada ateina duoti kraujo.
Pirmą kartą jis donoru tapo 1965 metais, kai jį, devyniolikmetį profesinės technikos mokyklos moksleivį – būsimąjį mechanizatorių, į ligoninę nusiuntė pedagogai. Antrą kartą duoti kraujo G.Mikalauskas į ligoninę nuvyko tik praėjus dešimčiai metų. Tuomet jis, autobuso vairuotojas, susiviliojo nemokamais pietumis ir dviem poilsio dienomis – taip būdavo skatinami donorai sovietiniais laikais.
Kartu su Gediminu kraujo tuomet davė ir keli jo bendradarbiai. Tačiau pasirodę pas medikus kelis kartus jie daugiau nebeatėjo. O Gediminas ligoninės kraujo perpylimo skyriuje ėmė lankytis nuolat.
„Kai neliko jokių paskatinimų donorams, sulaukdavau nemažai bendradarbių patyčių – esą tik kvailys gali be jokio atlygio duoti kraujo“, – neslėpė G.Mikalauskas.
Nors prieš keletą metų G.Mi-kalauską pradėjo varginti artritas, jis ir toliau dirba vairuotoju ekspeditoriumi leidykloje „Telesatpressa“. Trečios grupės invalidumą dėl šios ligos turintis vyras laukia savo eilės klubo sąnarį pakeisti dirbtiniu.
Stengiasi atsisakyti alkoholio
G.Mikalauskas pažįsta žmonių, kurie bando parduoti savo kraujo dozę, nors žino, kad yra sirgę gelta ar kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Gediminas, rengdamasis eiti į kraujo perpylimo skyrių duoti kraujo, kurį laiką visiškai nevartoja alkoholio, net alaus. Tik atsisakyti rūkalų jam sunkiai sekasi.
„Nesibaiminu, kad donorystė bus žalinga man ar mano duotas kraujas kam nors pakenks. Manau, donorams amžiaus riba neturėtų būti nustatoma. Tiesiog medikai privalėtų atskirai įvertinti kiekvieno žmogaus sveikatą“, – kalbėjo G.Mikalauskas.
Po poros metų šešiasdešimtmetį švęsiantis, tačiau puikiai besijaučiantis marijampolietis tikisi, kad jo kraujas išgelbės dar ne vieną ligos ar kitos nelaimės pakirstą žmogų.
Atsižvelgia ir į svorį
Kraujo donoru gali tapti kiekvienas sveikas žmogus nuo 18 iki 65 metų. Moterys turi sverti ne mažiau kaip 55 kilogramus, o vyrai – ne mažiau kaip 50 kilogramų. Medikai paima 450 mililitrų donorų kraujo. Tokia kraujo dozė dažniausiai nesukelia sveikatos sutrikimų.
Duoti kraujo galima net keturis kartus per metus, kraujo kiekis organizme visiškai atsigamina per keletą mėnesių. Sergantieji cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, turintys aukštą kraujospūdį, taip pat persirgę hepatitu A ar B negali būti donorai.
Prieš duodant kraujo reikėtų vengti aštrių, riebių maisto produktų, kurį laiką nerūkyti. Taip pat būtina vartoti daug skysčių – dvi tris dienas prieš kraujo davimą reikia išgerti iki trijų litrų skysčių. Geriausiai tinka vanduo arba negazuoti gaivieji gėrimai.
Stengdamiesi surinkti kuo daugiau kraujo atsargų Nacionalinio kraujo centro medikai beveik kasdien lankosi universitetuose, verslo centruose, seniūnijose.
Vaiva Volbek
V.Volbek nuotr. Marijampolės ligoninės vadovai G.Mikalauską pasiūlė įtraukti į rekordų knygą kaip vieną dosniausių šalies donorų.
