Užsakovams nerūpi
Politikų dovanotos ne darbo dienos, verslininkų nuomone, pernelyg didelė prabanga aukštu pragyvenimo lygiu negalinčiai pasigirti šaliai. Darbdaviai jau srebia seimūnų privirtą košę: sutrikęs gamybos procesas, spaudžiantys darbų atlikimo terminai.
Tik pernai priimtas sprendimas perkelti su savaitgaliais sutapusias šventines dienas verslininkams jau apkarto.
Dėl Darbo kodekso pataisų, kad su savaitgaliu sutapusios
šventės perkeliamos į artimiausią darbo dieną, darbuotojams davė papildomo
poilsio. Nebe už kalnų Motinos diena. Ją galima bus švęsti dvi dienas –
sekmadienį ir pirmadienį. „Sekundės“ kalbinti panevėžiečiai džiaugėsi, kad
ilgiau ilsėsis, tačiau verslininkai tokiu optimizmu netryško.
„Manau paprastai – nesąmonė“, – apie sutrumpėjusią darbo savaitę sakė AB „Iglus“ generalinis direktorius Arvydas Rudys. Pasak statybos bendrovės vadovo, sovietmečiu Velykas švęsdavome šeštadienį ir sekmadienį, tad to kaip ir pakaktų. „Vėliau pridėjo pirmadienį, ir tarsi to nebūtų gana, dabar laisvas ir antradienis“, – piktinosi A.Rudys. Visas šias dienas „Iglus“ darbininkai šventė: „Nei priversi, nei įsakysi“.
Generalinio direktoriaus nuomone, valdžia, dosniai seikėdama poilsio dienas, nepagalvojo, kad darbų atlikimo terminų nebepakeisi – ką prisižadėjai užsakovui, sutartą dieną turi būti atlikta. Nors A.Rudys neskaičiavo, kiek jo vadovaujamai bendrovei kainuos malonumas tiek dienų ridinėti margučius, tačiau neabejojama, kad šventės – nuostolingos.
Planuose numatytus darbus teks atlikti, tad darbuotojams po švenčių telieka pasiraitoti rankoves. „Gaunantieji fiksuotą atlyginimą finansiškai nenukenčia, tačiau jei mokama už padarytų darbų kvadratą – jau patiria nuostolį. Normalus žmogus, tris dienas šventęs, ketvirtą jau dirbtų, ypač jei alga priklauso nuo išdirbio“, – neabejojo A.Rudys.
„Iglus“ vadovo nuomone, Seimo nariai, nepagailėję poilsio dienų, nuėjo pačiu lengviausiu – populistiniu keliu. „Galima susikoncentruoti ties svarbesnėmis šventėmis, pailginti Kalėdų šventes, o ne taip, kaip dabar padaryta“, – svarstė A.Rudys.
Maisto pramonei – peilis
Šaldytus pusfabrikačius gaminanti bendrovė „Tavijuta“ taip pat pajuto laisvadienių „privalumus“. „Su užsakovais sudarytos sutartys, kada ir kiek produkcijos turime pristatyti. Susitarimų laužyti negalime.
Per šventines dienas teko verstis per galvą, leisti atskirus įsakymus, kad išvengtume nesusipratimų“, – pasakojo bendrovės vadovas Virgilijus Petronis. Pasak direktoriaus, neva naudingą Darbo kodekso pataisą priėmę seimūnai nė neįsivaizduoja, kas yra gamyba, neturi supratimo apie maisto pramonės specifiką.
„Per tas kelias dienas viskas išsibalansuoja“, – tvirtino V.Petronis. Švente tapusį antradienį „Tavijutos“ vadovui skambino verslo partneriai iš užsienio: „Jie nustebo, kad pas mus – ne darbo diena. Užsieniečiams sunkiai sekėsi paaiškinti, kad mes keturias dienas švenčiame Velykas. Atrodome įdomiai. Vidury savaitės poilsiaujanti bendrovė rizikuoja svetimšalių akyse tapti nepopuliari“.
Galimybe keturias dienas tinginiauti nė kiek nesidžiaugė UAB „Radviliškiai ir Ko“ direktorė Audronė Kisielienė. Duoną ir pyragus kepančios įmonės vadovė tvirtino, kad bendrovė dėl užsitęsusių švenčių patyrė nuostolių: „Žmonės nedirbo. Nekepėme duonos, nevežėme į parduotuves“.
Ekspertai – prieš
Verslo konsultacinio centro direktorė Akvilė Ramanauskienė svarstė: “Jeigu kaip žmogui – laisvadienių tikrai ne per daug. Tačiau Lietuva dar nėra tokia turtinga šalis, kad galėtų sau leisti keturias dienas nedirbti“.
„Pridėtinė vertė sukuriama darbu. Kiekviena diena, kai nedirbama – nuostolis tiek žmonėms, tiek įmonėms, tiek Lietuvos ekonomikai, nes ta vertė nėra kuriama“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas. Jo nuomone, argumentai, esą laisvadienių metu patirto nuostolio neįmanoma suskaičiuoti, neturi pagrindo: gaunantieji atlyginimą už išdirbtas valandas netenka dalies algos.
Gaunantieji fiksuotą atlyginimą, pasak G.Kadziausko, dabar džiaugiasi papildomu poilsiu, tačiau ir jie netrukus pajus nesukurtos vertės pasekmes. „Darbuotojai visada nori gauti daugiau dirbdami mažiau. Dabar jie patenkinti. Taip bus tol, kol nesukurtoji vertė palies ir juos“, – įsitikinęs ekspertas.
G.Kadziauskas teigia, kad prievartinis darbo ir ne darbo dienų nustatymas – įsiveržimas į žmogaus privatų gyvenimą: „Kas gali nustatyti, kiek žmogui dirbti, kada ilsėtis?“ Rinkos ekspertas iš viršaus nuleistą darbo ir poilsio režimą linkęs laikyti autoritarinių valstybių palikimu – taip gyvenama komandinės ekonomikos šalyse.
Politikų parodyta gera valia, šiuo atveju, pasak G.Kadziausko, grįš bumerangu. „Darbuotojų džiaugsmas gavus papildomų poilsio dienų matomas iš karto. O žala užmaskuota, ji ateis vėliau. Dabar ji nėra sveriama“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdininkai jau apskaičiavo: papildoma poilsio diena valstybei kainuoja apie 80 milijonų litų. Darbdaviai priversti pakrapštyti pinigines, mat už darbą poilsio dienomis jie priversti mokėti dvigubą atlyginimą. Kai kuriose darbovietėse net ir už dvigubą atlygį darbuotis draudžiama – mat tokio darbo ypatumus reglamentuoja kolektyvinės sutartys. Jei jų nėra – dirbti draudžiama, o prasižengėliams gali tekti suploti net iki 5 tūkstančių litų siekiančias baudas.
Grasino susidoroti
„Jei už sprendimą su savaitgaliais sutampančias poilsio dienas perkelti į artimiausią darbo dieną tautos išrinktieji nubalsavo beveik vienbalsiai – jis teisingas“, – „Sekundei“ sakė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Verslininkų paburnojimai, esą užsitęsusios šventės mažina darbo našumą, politiko nuomone, nepagrįsti, nes gerai pailsėję darbuotojai puikiai nusiteikę kimba į darbą, tad našumas kaip tik kyla. Tiesa, jis pabrėžė, kad darbo laiko balansas dėl dosnių seimūnų mostų sumažėjo. „Per metus darbo laiko balansas sumažėja 1-3 dienomis“, – teigė A.Sysas. Tačiau tai – ne pasaulio pabaiga, nes verslininkai dažniausiai moka už atliktą darbą, o ne už dirbtas valandas.
„Sudaromos sutartys pastatyti namą, pasiūti tūkstantį kelnių, o ne pasiūti jas per 8 valandas“, – ekonomikos subtilybes aiškino komiteto pirmininkas. Seimo narys įsitikinęs, kad lietuviai – ne patys didžiausi dykaduoniai Europos Sąjungoje.
Yra šalių, kur darbuotojai džiaugiasi 5-6 savaičių kasmetėmis atostogomis ir šventinių dienų turi daugiau nei mes, tad Darbo kodekso pataisos, suteikiančios galimybę ilgiau pasilepinti namuose, didelės žalos ekonomikai neturės.
Politikas jau spėjo pajusti, kad dauguma verslininkų nepritaria jo nuomonei. Parlamentaras teigė, kad priėmus daugiau laisvadienių įteisinančią Darbo kodekso pataisą, jis sulaukė įpykusių verslininkų skambučių: „Buvo ir grasinimų susidoroti“. Tiesa, A.Sysui nelabai aišku, kodėl grasinimai skirti būtent jam – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui – darbuotojų sveikinamą, o darbdavių peikiamą sprendimą pasiūlė ne jis, o kolegos liberalai.
Rasa ŠOŠIČ
