Vasario pabaigoje iš Atėnų „Panionios“ (Graikija)
atleistas 192 cm ūgio panevėžietis lieja prakaitą sporto salėje ir džiaugiasi,
kad per priverstines atostogas beveik po dešimties metų pertraukos jam yra proga
pabūti gimtajame mieste šalia artimųjų.
Namuose – trofėjų kambarys
Neseniai 26-ąjį gimtadienį atšventęs G.Kadžiulis nekantriai laukia kito sezono. Panevėžietis sutiko pasidalyti įpūdžiais apie savo žaidimą užsienyje. Krepšininkas, prieš duodamas interviu, nusivedė į tėvų namuose įrengtą muziejų. Čia išdėliota daugybė prizų ir komandų, kuriose jam teko žaisti, atributikos: medalių, diplomų, įvairių klubų marškinėlių, ekipų šalikų, ženkliukų ir gairelių.
Į pokalbį įsiterpusi krepšininko mama teigė, kad norėjo įgyvendinti seną sūnaus svajonę ir įrengti tokį kambarį. Taigi tėvai padarė staigmeną. Paklausta, kodėl buvo nuspręsta namuose padaryti savotišką galeriją, G.Kadžiulio motina sakė, kad sūnaus trofėjai nebetilpo, todėl buvo nuspręsta juos gražiai sudėti į vieną vietą.
Tiesa, vieno garbingo daikto šioje galerijoje nėra. 2000 metais G.Kadžiulis, tuomet rungtyniavęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipoje, iškovojo Lietuvos krepšinio lygos auksinį žiedą, tačiau jį krepšininko tėvai laiko paslėpę. Sportininko mamai patys mieliausi sūnaus marškinėliai su 10-uoju numeriu – juos vilkėdamas Gintaras dar tik žengė pirmuosius žingsnius krepšinio aikštelėje
Laukia pasiūlymų
Paklaustas, ar dar tikisi šį sezoną apsivilkti kokio nors klubo aprangą, panevėžietis pesimistiškai atsakė, kad šis sezonas veikiausiai jau baigtas. Tiesa, būtų galima parungtyniauti kokiame nors stipriame klube, tačiau labai abejoja, ar bus kam reikalingas. Be to, krepšininkas teigė, kad nuvažiavęs į kokį klubą nenori tik atidirbti už algą, nes yra pratęs žaisti iš širdies.
„Manau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Namuose turiu neatliktų darbų, be to, nuo mokyklos laikų neturėjau atostogų. Dabar galiu daugiau laiko praleisti su artimaisiais ir laukti kito sezono“, – sakė G.Kadžiulis.
Paklaustas, kur tikisi žaisti kitą sezoną, krepšininkas sakė, kad jo agentas ieško klubo, tačiau veikiausiai žais užsienyje, nes Lietuvoje yra tik du stiprūs klubai, kurie gali mokėti didesnius atlyginimus, o ir sąlygos užsienyje sudaromos geresnės.
„Aišku, negaliu spjauti į šulinį, labai malonu būtų žaisti Lietuvoje, tačiau užsienio klubai gali pasiūlyti kur kas geresnius atlyginimus, todėl natūralu, kad eini ten, kur gali užsidirbti daugiau. Be to, dabar komandas renkuosi daug kruopščiau, viską išklausinėju. Manau, kad ir į „Lietuvos rytą“ patekau per anksti, galėjau dar metus parungtyniauti Panevėžyje“, – įsitikinęs krepšininkas.
Geriausias sezonas Lenkijoje
Profesionalo karjerą G.Kadžiulis pradėjo 1996 metais tuomečiame Panevėžio „Kalnapilio“ klube, po trijų sezonų jis perėjo į „Lietuvos rytą“, o dar po dviejų – į Alytaus „Alitą“. Sezoną pažaidęs Alytuje krepšininkas persikėlė į Rusiją: žaidė Permės „Ural Great“ ekipoje. 2003-iuosius G.Kadžiulis pradėjo kaimyninėje Lenkijoje, Vloclaveko „Anwil“ komandoje, bet po konflikto su treneriu paliko ekipą ir pasirašė kontraktą su „Panionios“ komanda. Tačiau joje nepritapo ir buvo atleistas.
Romas RUDOKAS
Plačiau skaitykite balandžio 20 d. “Sekundėje”.
A.Repšio nuotr. G.Kadžiulis tėvų įrengtame trofėjų kambaryje.
