„Kristus prisikėlė. Ar prisikėlei tu?“– klausia dvasios
ganytojai. Pašėlęs gyvenimo tempas koreguoja, keičia, gramzdina užmarštin
gražiausios pavasario šventės – Velykų tradicijas.
Primirštos vertybės
Kaime prieš Velykas dar vyksta didžioji ruoša – gražinami namai, skerdžiamos kiaulės, kepami pyragai, o miestiečiai šventinį stalą paruošia daug nesivargindami – visko, ko gali prireikti, apstu parduotuvėse.
Miesto Kraštotyros muziejaus vyresnioji muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė pasakojo: lalavimas, kiaušiniavimas, supimasis, margučio šventinimas – gerokai primiršti dalykai. „Kai kuriuose kaimuose dar išlikęs paprotys ankstų Velykų rytą kelti kaimynus miegalius – aplieti juos vandeniu, vaikai eina pas pažįstamus kiaušiniauti, tačiau jau retuose namuose sėdant prie Velykų stalo pirmiausia ragaujama šventinto margučio – jį nulupa motina ir padalija visiems šeimos nariams po gabalėlį.
Per Kalėdas daromas didesnis komercinis šou nei per Velykas. Prekybos centruose esantys šios pavasario šventės stalo papuošalai – kiaušiniai, viščiukai, zuikiai – pas mus atkeliavo iš katalikiškų kraštų – Austrijos, Vokietijos. Puošti šventinį stalą – sena tradicija. Išsprogę berželiai, kiaušinių medis, į kurį kabinami gražiausi margučiai, „kačiukų“ šakelės, sužėlusios avižos – neatsiejamas Velykų šventės akcentas“, –pasakojo V.Vasiliauskaitė.
Kėdainių rajono Užupės kaime antrąją Velykų dieną vyksta tikros linksmybės – patekant saulei žadinami miegaliai: kaimo jaunimas su armonika aplanko visas trobas ir besivartančius lovose aplieja šaltu vandeniu. Pasak muziejininkės, glaudesnėse kaimų bendruomenėse išlikęs paprotys eiti kiaušiniauti – tai vaikų pramoga. Anksčiau Velykė, Velykų bobutė ar Velykų kiškis apdovanodavo margučiais, o dabar mažieji laukia beveik kalėdinių dovanų – šokoladinių kiaušinių, žaislų. „Velykės visi labai laukdavo. Mamos paslapčia margindavo kiaušinius ar mainydavo juos su kaimynėmis, o vaikai susukdavo gūžtelę, joje viešnia palikdavo margučius. Kai kuriose vietovėse Velykės dovanų tekdavo paieškoti lauke, kad ir po serbentų krūmu“, – pasakojo papročių žinovė. Liūdniausia, jei Velykė palikdavo juodai dažytą margutį – už blogus darbus, neklausymą kitokio ir nelauk. Ypač pakili nuotaika ankstyvą Velykų rytą tvyro Vadoklių parapijoje. Dar saulei nepatekėjus bažnyčios šventoriuje mušamas būgnas. „Vyrai treniruojasi ne vieną dieną, mušti tenka ilgiau nei valandą – kol visi susirenka į mišias“, – sakė muziejininkė.
Svarbiausia – bendravimas
Velykų šventimas kaime ir mieste, pasak V.Vasiliauskaitės, skiriasi. „Kaimo žmogus šventei ruošiasi namuose – kepa pyragus, verda šaltieną – kone privalomą Velykų stalo patiekalą. Tai puiki proga mamoms pabendrauti su ruošoje talkinančiomis dukromis. Mieste jau kitaip – viskas nuperkama parduotuvėje, kad neapsikrautum nereikalingais rūpesčiais“, – tikino V.Vasiliauskaitė. Šventėms kepama velykinė „babka“ – pyragas iš geriausių miltų, su daug kiaušinių, viršus glaistomas. Valgoma kiauliena – virtas kumpis, šaltiena ir, be abejo, pagrindinis stalo papuošalas – margučiai. „Pirmoji Velykų diena skirta šeimai, antroji – bendrauti su giminėmis, draugais. Reikėtų prisiminti, kad bendravimas, giminių lankymas, margučių dovanojimas ir yra svarbiausia. Juk anksčiau žmonės dažydavo po 120 kiaušinių vien tam, kad jais apdovanotų gimines, draugus, kaimynus. Retai kas beneša Velykų rytą šventinti margučius. Ši tradicija, kaip ir supimasis, baigia nunykti“, – pabrėžė V.Vasiliauskaitė.
Plačiau skaitykite balandžio 16 d. „Sekundėje“.
Rasa ŠOŠIČ
A.Repšio nuotr.Miestiečiai prieš Velykas apsunkinti savęs ruoša neketina – prekybos centruose visko per akis: nuo šokoladinių zuikių iki jau iškeptų pyragų.
