Be to, nuspręsta kreiptis į šalies prezidentą, Seimą, Vyriausybę, kad pagal išgales būtų bandoma reanimuoti didžiausią Panevėžio įmonę arba kad jos bankroto pasekmės nebūtų tokios skaudžios. Kai kurie miesto politikai įsitikinę, kad gamyklą reikėjo gelbėti bent prieš dvejus metus, o dabar bandymas jai kuo nors padėti gerokai pavėluotas.
Kreipėsi profesinės sąjungos
Į neeilinio Tarybos posėdžio darbotvarkę klausimas dėl „Ekrano“ bendrovės problemų sprendimo buvo įtrauktas paskutinę akimirką. Meras Vitas Matuzas informavo, kad įmonėje gamyba nutraukta, darbuotojams įformintos prastovos, žmonės į darbą grįš tik po švenčių, tai yra balandžio 19-ąją. Laukiama Europos Komisijos sprendimo.
Meras aiškino, kad ieškoma galimybių susitikti su premjeru Algirdu Brazausku, jau numatytas susitikimas su ūkio ministru Kęstučiu Daukšiu. Pasak jo, dar kartą prabilti apie „Ekraną“ paskatino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos kreipimasis, kuriame reikalaujama, kad Savivaldybė imtųsi priemonių išsaugoti įmonę. Priešingu atveju grasinama mitingais ir piketais Vilniuje bei Panevėžyje.
Profesinės sąjungos siūlo „Ekraną“ gelbėti taip, kaip kadaise buvo ištiesta pagalbos ranka Alytaus medvilnės kombinatui. V.Matuzo teigimu, Profesinių sąjungų konfederacija reikalauja, kad Savivaldybė arba Vyriausybė laiduotų už 20 milijonų litų paskolą, ji leistų bendrovei atnaujinti veiklą ir tęsti gamybą.
Tarybos narė Aldona Marija Mažylienė, išreiškusi apgailestavimą dėl „Ekrane“ susiklosčiusios padėties, priminė, kad prieš metus apskrities viršininkės Gemos Umbrasienės inicijuotame susitikime prie vieno stalo buvo susodinti bendrovės vadovai ir Lietuvos ekonominės plėtros agentūros pristatyti investuotojai.
Tuomet investicijų buvo atsisakyta ir patikinta, kad įmonei niekieno pagalbos nereikia. Politikės teigimu, ir prieš pusantro mėnesio bendrovės vadovas Eimutis Žvybas įmonės ateitį piešė rožinėmis spalvomis.
Apskrities valdžia, dar kartą į susitikimą pakvietusi bankininkus ir „Ekrano“ vadovus, irgi nesulaukė norimo efekto.
Nuomonės išsiskyrė
Rimantas Liepa pabrėžė, kad darbuotojų nederėtų laikyti „Ekrano“ baudžiauninkais. Jis siūlė labiau prispausti šalies prezidentą Valdą Adamkų, nes jis turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Politikas teigė, kad į pirmą kreipimąsi Prezidentūros klerkai atsakė labai formaliai.
Anot Vytauto Stepono Buterlevičiaus, „Ekrano“ bankrotas – smūgis visam miestui. Todėl būtina peržiūrėti miesto biudžetą ir suskaičiuoti, kiek mokesčių nebus gauta. Jis konstatavo, kad bankrotas yra normalus ekonominis procesas, tačiau kaip jis išsirutulios, parodys laikas.
Julius Beinortas, pataręs kolegai R.Liepai neperimti prezidento funkcijų ir nesijausti Darbo partijos nariu, akcentavo, kad dabar turime būtent tokią situaciją, į kurią kelerius metus bendrovę vedė jos savininkai. Pasak jo, su kreipimusi gerokai pavėlavo ir profesinės sąjungos. Politikas buvo įsitikinęs, kad kalbėtis su tais, kurie nesidera, neverta. Geriau palaukti naujų savininkų ir su jais tartis, o žmonėms priminti, kad tai dar ne pasaulio pabaiga.
Rankų nenuleidžia
Stasys Latvėnas įsitikinęs, kad „Ekrano“ bankrotas ne vien Panevėžio, bet ir visos šalies problema. Todėl būtina išsireikalauti, kad valstybė kompensuotų į biudžetą negautas pajamas. Jis patarė nepuoselėti optimistinių svajonių ir tikimybę, kad bendrovė atnaujins gamybą, prilygino dviem procentams.
Povilas Vadopolas buvo linkęs kaltinti bendrovės vadovus. Pasak jo, jei administracijai būtų rūpėję darbininkai, nebūtų buvę prikurta antrinių įmonių. Galbūt kitaip būtų parduota ir sporto salė. Socialdemokratas viešai pareiškė, kad įmonės vadovai mąstė ne apie „Ekraną“, o apie savo kišenę.
Diskusijos kilo, ar bandyti atnaujinti „Ekrano“ gamybą, ar ieškoti būdų būsimos socialinės krizės padariniams likviduoti. Nemažai politikų abejojo, ar gamybos atnaujinimas duotų naudos, nes bendrovės technologijos pasenusios ir jos produkcija nebegalės konkuruoti.
Po ilgų diskusijų buvo sudaryta darbo grupė, jai vadovaus meras V.Matuzas. Į ją įtraukti visų partijų miesto Taryboje atstovai. Darbo grupei suteikta teisė derėtis su aukščiausiomis šalies valdžios institucijomis dėl paramos „Ekranui“ arba dėl krizės socialinių padarinių likvidavimo.
Gintautas SUBAČIUS
