Nemažėjanti gyvenamojo būsto paklausa bei išliekančios
geros skolinimosi sąlygos šiemet lėmė tolesnį kainų augimą – Vilniuje ir
Klaipėdoje butų kainos vidutiniškai išaugo apie 15 proc., tuo tarpu Kaune kainų
augimas siekė maždaug 5 procentus.
Nekilnojamojo turto bendrovės “InReal” parengtoje apžvalgoje teigiama, kad didžiuosiuose šalies miestuose pernai didžiausią mastą įgavęs kainų augimas tik šiek tiek pradėjo rimti ir kai kurie segmentai vis dar išlieka “karšti”.
Vilniuje naujos statybos būstai šiemet brango apie 12 proc., senos statybos – apie 18 procentų.
Didžiausias kainų šuolis – apie 40 proc. – šių metų pradžioje užfiksuotas iki šiol mažiausiai patraukliuose rajonuose – Naujininkuose, Grigiškėse, Rasose, Paneriuose, Vilkpėdėje, nes nepaisant šių rajonų nepatrauklumo, jų kainos iki šiol buvo gerokai per mažos.
Butų nuomos kainų lygis Vilniuje išliko beveik nepakitęs, kainos kilstelėjo vidutiniškai vos keliais procentais, iš esmės, brango tik 1-2 kambarių butų nuoma (apie 5 proc.), daugiausiai rajonuose arčiau Centro.
Namai sostinėje brango apie 18 proc., sparčiausiai, kaip ir buvo prognozuota, pigiausiuose iki šiol rajonuose (Salininkuose, Eišiškėse, Lentvaryje, Trakų Vokėje) – 20-40 proc., tačiau sparčiai brango ir namai prestižiniuose rajonuose (apie 20-30 proc.).
Klaipėdoje naujos statybos būstai šiemet pabrango vos keliais procentais, tuo tarpu senos statybos – apie 15-17 proc., ir šiuo metu naujos ir senos statybos būsto kainų lygis yra vienodas. Namų kainos uostamiestyje šiemet padidėjo apie 15 proc, namų valdų sklypų kainos išaugo taip pat apie 15 procentų.
Tuo tarpu Kaune būsto bumas atrodo gerokai nurimęs – tiek senos, tiek naujos statybos butų kainų augimas siekė tik apie 5 procentus. Panašiai – apie 5-6 proc. – Kaune brango ir namai, o gyvenamosios paskirties sklypų kainos iš esmės nepakito.
“InReal” teigimu, nors šiemet didieji šalies komercinius bankai pradėjo atidžiau dalinti brangstančias būsto paskolas, tačiau didelė konkurencija ir toliau skolinimosi sąlygas darė vis labiau patrauklias ir prieinamas – atsiradusia galimybe perdalinti būsto paskolų rinką savo naudai suskubo pasinaudoti mažesnieji šalies bankai.
Būsto kainas didina ir brangstančios statybos, o nepakankama naujo būsto pasiūla taip pat neleidžia stabilizuotis kainoms. Nors nuskambėjo minčių, kad Vilniaus miesto savivaldybė šiuo metu yra parengusi detaliųjų planų, kurie leistų pastatyti apie 30-40 tūkst. butų, sunkiai tikėtina, kad šie planai būtų greitai realizuoti.
BNS
