Pagal tarptautinį projektą ji savanore atvyko iš
didžiausio Afrikos miesto – Egipto sostinės Kairo šešiems mėnesiams dirbti su
jaunimu Ramygalos miestelio mokykloje. Linksma arabė sako, kad, nepaisant
neregėto šalčio, Lietuvoje ji jaučiasi gerai ir jau susirado draugų.
Dvidešimtmetė Riham Lietuvoje pirmą kartą gyvenime pamatė sniegą. Nuolat besišypsanti temperamentinga juodaplaukė po pamokų moko lietuvius tokio egzotiško dalyko kaip pilvo šokis ir europiečiams įprasto valso. Merginai patinka dirbti su lietuvių vaikais, tačiau jai ne prie širdies mūsų šalies klimatas.
„Man kartais ir Egipte būdavo šalta. Kai skridau į Lietuvą, Kaire buvo tik 12 laipsnių šilumos.
Pagal mus tai jau šalta, bet kai atvykau į jūsų šalį, pamačiau, kas yra tikra žiema. Ištvėrusiai tokią temperatūrą, Egipte man niekada nebebus šalta“, – sako Riham.
Apie Lietuvą ji visiškai nieko nežinojo, kol gruodį jai paskambino iš vienos organizacijos ir pasiūlė dirbti su vaikais nežinomoje Europos šalyje. Studijuojanti prancūzų kalbą, kad galėtų ją dėstyti, Riham iš pradžių sutriko. Vėliau, sužinojusi, kas per šalis Lietuva, apsisprendė, kad važiuoti verta.
„Rinkau informaciją apie Lietuvą, perskaičiau, kad ten labai šalta žiemą. Iki tol žinojau, kad Europoje yra tokios šalys kaip Ispanija ir Prancūzija“, – prisipažino Riham. Projekto organizatoriai įspėjo merginą, kad, palyginti su Egiptu, šaltoje Baltijos valstybėje ji gali sušalti, ir patarė rimtai pagalvoti apie galimybę dirbti Lietuvoje. Riham sako, kad pasvėrusi visus „už“ ir „prieš“ apsisprendė keliauti į nežinomą kraštą.
Lietuvos ambasada davė egiptietei vizą trims mėnesiams, bet pagal projektą Riham turės praleisti Lietuvoje pusę metų. Tad gegužę jai teks vykti į tėvynę, susitvarkyti reikiamus dokumentus, kad vėl galėtų tęsti darbą mūsų šalyje. Trumpam grižusios į Egiptą Riham laukia egzaminai. Viename iš didžiausių Kairo universitetų Ain-Shams besimokanti mergina yra antrakursė. Riham jau atliko praktiką užsienyje – ji yra dirbusi Prancūzijoje su šios šalies moksleiviais, tad mergina jau turi darbo su užsieniečiais patirties.
„Būsiu prancūzų kalbos mokytoja, todėl man labai naudinga padirbėti Ramygalos mokykloje“, – teigia jauna arabė.
Egipto mokyklos – griežtesnės
Riham sako pastebėjusi kai kuriuos Lietuvos ir Egipto mokyklų skirtumus. Lietuviškoje moksleiviams pernelyg nuolaidžiaujama. Kai kurios arabų mokyklos taisyklės lietuviams pasirodytų keistos. Pavyzdžiui, Egipte moksleiviai turi nešioti uniformas. Šioje šalyje yra įvairių mokyklų – atskirų mergaitėms ir berniukams, mišrių. Kai kurie dalykai lietuvių mokykloje egiptietę nustebino.
„Mūsų mokiniai – vaikinas ir mergina – gali draugauti, bet mokykloje jie negali to rodyti. Lietuvoje pastebėjau, kad per pertraukas su vaikinu draugaujanti mergina gali sėdėti jam ant kelių. Egiptietiškoje mokykloje to nepamatysi“, – kalbėjo Riham. Ji sako, kad Egipte vidurinė mokykla yra pirmiausia vieta, kur vaikai mokosi, todėl arabų moksleiviai gerbia šią įstaigą ir laikosi griežtos drausmės. Tačiau arabė mato ir tai, kad jos ir mūsų šalyje vaikai panašūs – jie nori juoktis, žaisti, linksmintis.
Plačiau skaitykite balandžio 11 d. “Sekundėje”.
Romanas ZINČENKA
S.Kašino nuotr. Dirbdama Ramygalos mokykloje, egiptietė semiasi naudingų pedagoginių žinių.
