Smulkiesiems verslininkams, turintiems degalines,
rinkoje lieka vis mažiau vietos. Užsienio kapitalo degalinių tinklai po truputį
išstumia mažuosius prekybininkus. Pastarieji skundžiasi, kad sudarytos nelygios
konkurencijos sąlygos, o šalies valdžia palanki rinkos rykliams.
Verslininkų bėdos
Panevėžio mieste ir rajone degalines turintys verslininkai sako, kad padėtis yra gana sudėtinga, bet ne visiškai kritinė. Situacija bankrotais nekvepia, gyventi kol kas galima, bet sąlygas diktuoja stambūs tinklai.
„Be abejo, mums vis sunkiau konkuruoti. Kodėl taip yra? Pakanka pažvelgti į įstatymus ir kitus teisės aktus. Tada suprasite, kad viskas vyksta per lobistus“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio verslininkas Saulius Vilutis. Kaip sako panevėžietis, jo verslas dar kruta, bet išsilaikyti rinkoje darosi vis sunkiau, nes didieji tinklai aktyviai veržiasi.
Netgi tie smulkieji verslininkai, kurių degalinės išsilaikė rinkoje ilgus metus, nėra tikri dėl ateities, nes didžiųjų tinklų įtaka vis auga.
„Mažėja klientų, mažėja apyvarta“, – sako Steponas Gailiušis, jau trylika metų turintis degalinę Panevėžyje. Jei taip tęsis, jis galbūt bus priverstas atsisakyti praradusio perspektyvas verslo. Panaši grėsmė iškilo daugeliui smulkiųjų verslininkų.
S.Gailiušis teigia, kad prie verslo nesėkmių nagus prikišo ir valdžia. Anksčiau į jo degalinę kuro atvažiuodavo biudžetinių organizacijų tarnautojai, tačiau dabar šių klientų neteko, nes jiems darbovietėje liepta piltis degalų „Lukoil“ tinklui priklausančiuose objektuose.
Dar daugiau – verslininkas jau ketverius metus nori, kad jam leistų atidaryti degalinėje parduotuvę. Bet bergždžiai – dėl tam tikrų priežasčių valdininkai draudžia tai daryti. Tad dalis potencialių degalinės klientų atkrenta, kadangi jie degalų vyksta ten, kur dar gali įsigyti maisto, gėrimų ir cigarečių.
Valdo užsienio kapitalas
Siekdami apginti savo teises, smulkieji naftos produktų pardavėjai susibūrė į sąjungą. Jos pirmininko Algirdo Liaudanskio nuomone, blogai, kad iki šiol Lietuvoje nėra reglamentuojama degalinių veikla, kaip kad yra Vakarų Europos valstybėse.
„Pas mus galioja tiesiog džiunglių įstatymai. Galima manyti, kad smulkieji verslininkai išstumiami tyčia. Laimi stambieji, vykdantys grobuonišką politiką rinkoje. Jų verslas sparčiausiai plėtojasi“, – sako jis.
A.Liaudanskis pridūrė, kad negali tvirtinti, jog šalies valdžia atvirai šoka pagal svetimšalių dūdelę, tačiau įžvelgia užsienio kapitalo valdomų tinklų protegavimą. Jis sako, kad Europoje griežtai reglamentuojama, kiek degalinių gali būti konkrečiam automobilių skaičiui mieste, kas kiek kilometrų turi stovėti degalinė palei automagistrales. O pas mus apie tokias taisykles smulkieji verslininkai gali tik svajoti.
Mažos įmonės traukiasi
A.Liaudanskio nuomone, Lietuvoje reglamentuoti degalinių veiklą reikėjo dar prieš gerą dešimtmetį. Jei tai įvyktų, smulkiesiems verslininkams sektųsi sėkmingai konkuruoti su turtingais svetimšaliais. Kadangi mūsų šalyje iki šiol to nėra, didžiulius pinigus valdantys stambūs tinklai tuo naudojasi ir smulkiosios įmonės priverstos užleisti jiems vis didesnę rinkos dalį.
„Lietuvos verslininkų degalinės prieš kelerius metus užėmė pusę rinkos, bet dabar jiems atitenka kur kas mažesnė dalis“, – teigia A.Liaudanskis.
Jis tvirtina, kad mažos firmos dažniausiai nebankrutuoja, jos po truputį prasiskolina naftos produktų tiekėjams, kol galiausiai ateina diena, kai jie nepajėgia išsilaikyti ir pereina į rinkos milžinų rankas.
A.Liaudanskis sako, kad jo vadovaujama prekybininkų degalais sąjunga vis dar nenuleidžia rankų ir tęsia kovą už savo teises.
„Mes stengiamės ginti savo interesus, teikdami siūlymus Seimui ir Vyriausybei“, – teigia jis.
Romanas ZINČENKA
A.Repšio nuotr. Panevėžiečio S.Gailiušio įmonės degalinė veikia jau 13 metų, tačiau dėl sunkiai pakeliamos konkurencijos ji, kaip ir kitos smulkiosios, gali išnykti.
