Šis, dvidešimt pirmas, amžius mums atnešė ne tik
technikos, civilizacijos, medicinos stebuklus, bet ir iki šiol negirdėtų ligų.
Kas prieš kelerius metus girdėjo, pavyzdžiui, apie masiškai plintantį paukščių
gripą? Arba apie eutanaziją? Žmonės įdėmiai skaito straipsnius apie ligas. Ar
tai rodo rūpinimąsi savo sveikata, ar apskritai Žemės gyventojų fizinė būklė
prastėja? Ir ar dėl to kalti jie patys?
Nuo ko priklausoma?
Šiuolaikinis žmogus pablogėjusią sveikatą dažniausiai sieja su nepalankia, be jokios abejonės, ekologija. Nukrypimų nuo ekologinių normų yra visur. Visi puikiai žinome, kokį vandenį geriame, kokiu oru kvėpuojame, kokius produktus valgome. Ir vargu ar būsimųjų kartų gyvenimo sąlygos pagerės.
Daugelis savo sveikatos būklę sieja su paveldimumu. Iš tikrųjų polinkis daugeliui ligų paveldimas iš kartos į kartą. Tačiau sveikatos rezervų pirmiausia reikia ieškoti savyje. Manyti, kad sveikata priklauso tik nuo aplinkos, genų, ir nieko nedaryti – tingių ir trumparegių žmonių požiūris.
Per pastaruosius 50-100 metų situacija iš esmės pasikeitė. Anksčiau kūdikiai gimdavo sveiki, tereikėjo išsaugoti šią neįkainojamą gamtos dovaną. Dabar sveiko kūdikio gimimas, deja, vis retesnis atvejis. Todėl nuo pat ankstyvos vaikystės žmogus privalo sistemingai ir atkakliai stiprinti savo sveikatą. Treniruotas, užsigrūdinęs žmogus lengviau pakelia nepalankius išorės pokyčius (cheminius teršalus, radiaciją, oro sąlygas ir kt.).
Asmenybės visuma
Sveikata yra žmogaus asmeninių savybių visuma. Į ją įeina gabumai, temperamentas, charakteris, valia, emocijos, motyvacija, fizinės ir dvasinės savybės, socialinės nuostatos – ir visa tai nulemia elgseną bei poelgius.
Fizinė ir dvasinė sveikata aiškiai parodo žmogaus asmenybę. Dvasiškai tobulėjanti asmenybė įveikia sunkumus, kliūtis, „daro“ save geresnį, taigi ir stiprina sveikatą. Ne veltui Avicena rašė: „Kas turi valią ir stiprią dvasią, tas įveiks bet kokią negandą. Liga pasitrauks nuo stipraus, išdidaus, oraus“. Būtina suprasti, kad ligą lemia pats žmogus, kad sveikata – didžiausia vertybė ir ją išsaugoti reikia valios pastangų. Tik tikėjimas jau išsakytomis mintimis skatina keisti gyvenimo būdą.
Kaip gyveni, taip ir gyvuoji
Šiuolaikinio žmogaus tyko daug rizikos faktorių, formuojančių elgsenos stereotipus. XXI amžiuje reikia išmokti atsilaikyti prieš juos.
Stresą galima pašalinti fiziniais pratimais, grūdinimusi, psichine saviįtaiga, atitinkama mityba, veiklos kaitaliojimu. Tačiau visa tai reikalauja laiko ir pastangų.
Tad dažniausiai žmonės, užsiėmę kasdieniais reikalais ir skubiais sprendimais, renkasi priimtinus mūsų visuomenėje būdus darbingumui pakelti, atsipalaiduoti ir pailsėti. Tačiau sveikatai stiprinti nepakanka pasyvaus laukimo. Žmogus pats turi imtis tam tikros veiklos.
Parengė G.Alksni
