Lietuvos interneto vartotojus pastaruoju metu vis
dažniau pasiekia elektroniniu būdu platinami vadinamieji ,,phishing“ (,,duomenų
žvejybos“) laiškai. Jais siekiama iš vartotojų išvilioti slaptus duomenis apie
bankų korteles. Vėliau tuo pasinaudoję vagys iš aukų bankų sąskaitų nusiima pinigus.
Ieško materialinės naudos
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) teigia iš vartotojų gavusi ne vieną pranešimą apie laiškus. „Dažniausiai sukčiai ieško materialinės naudos. Jų tikslas – pasinaudoti gauta informacija“, – apie internetinių sukčių siekius pasakojo RRT tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys. Apgavikai potencialiai aukai nusiunčia elektroninį laišką ir sudomina gavėją. Vėliau prašoma nueiti į nurodytą svetainę, pakeisti slaptažodį, surašyti sąskaitų numerius ir kitą prieigai reikalingą informaciją. Labai dažnai sukčiai sukuria į banko svetainę panašų puslapį, į jį patekęs interneto vartotojas pats to neįtardamas perduoda duomenis. RRT yra gavusi pranešimų, kad Lietuvos interneto vartotojus jau yra pasiekę „phishing“ laiškai ne tik anglų, bet ir lietuvių kalba.
Kompanija įspėja apie sukčius
Apie visoje Europoje dideliu mastu aferistų platinamus ,,phishing“ laiškus informuoja ir mokėjimo kortelių organizacija ,,Visa International“. Labai dažnai sukčiai prisistato būtent šios kompanijos vardu ir prašo pateikti slaptus mokėjimo kortelių duomenis. Gyventojams patariama nesinaudoti tokiuose laiškuose nurodytais tinklalapiais ir neįvesti mokėjimo kortelės duomenų.
,,Visa International“ informavo apie visoje Europoje išplatintus ,,duomenų žvejybos“ laiškus, jais bandoma išvilioti informaciją, susijusią su mokėjimo kortelėmis.
Pataria nesinaudoti
Pasak R.Rainio, dažniausiai į internetinių sukčių pinkles patenka neseniai pradėjusieji naudoti internetu. Į tokius laiškus skyriaus vedėjas pataria nekreipti dėmesio. Tačiau jei jau buvo patikėta ir sąskaitos duomenys įvesti į apgaulingą tinklalapį, reikėtų paprašyti banko tą sąskaitą uždaryti. Jei sukčius jau spėjo pasinaudoti gautais duomenimis ir pervedė pinigus sau, belieka kreiptis į policijos pareigūnus.
Panevėžiečiai dar nepranešė
Panevėžyje kol kas tokių nusikaltimų neužfiksuota. Tačiau nusikaltėliai bet kada gali pasinaudoti interneto vartotojo patiklumu. Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus viršininkas Nerijus Kurklietis priminė, kad bankai su klientais internetinėmis žinutėmis ar elektroniniais laiškais nebendrauja ir verslo reikalų nesprendžia. Virtualioje erdvėje nekeičiami jokie slaptažodžiai, neperduodama konfidenciali informacija. Būtent tai turėtų atsiminti „duomenų žvejybos“ laiškų gavėjai.
Dalia MEŠKONYTĖ
