Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pagaliau atkreipė dėmesį į nepavydėtiną kolegijų absolventų padėtį.
Pasak komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės, komitetas jau parengė Aukštojo mokslo įstatymo pataisą. Priėmus ją, kolegijų absolventai taps profesiniais bakalaurais.
„Dėl šios pataisos daug diskutavome, jai pritaria vis daugiau Seimo narių“.
Įstatymo pataisa parlamento teismui turėtų būti pristatyta dar šioje sesijoje. Tiesa, tapusieji profesiniais bakalaurais negalės siekti magistro laipsnio universitetuose, mat profesinis ir universitetinis bakalauras – du skirtingi dalykai. A.Pitrėnienės nuomone, kelias magistro link kolegijų absolventams eitų per išlyginamąsias studijas, jas turėtų įteisinti jau kitos įstatymų pataisos. „Baigusieji kolegijas mokslus universitetuose gali tęsti ir dabar“, – problemos neįžvelgė parlamentarė. Tiesa, mokslai šiek tiek užsitęstų, nes dabar kolegijų absolventai, norintys siekti universitetinio bakalauro diplomo, priimami geriausiu atveju į antrą kursą.
Ne kaip Europoje
„Daugelyje Europos šalių tokio tipo kaip kolegijos mokslo įstaigų studijos baigiamos absolventams suteikiant profesinio bakalauro laipsnį. Todėl ši pataisa – reikalinga“, – tvirtino Švietimo ir mokslo komiteto Studijų departamento Profesinių studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas. Jo nuomone, ši svarbi Aukštojo mokslo įstatymo pataisa panaikintų dabar esančią diskriminaciją tarp universitetinių ir neuniversitetinių studijų absolventų. Paradoksas, kad aukštąjį mokslą įgijusieji kolegijose dabar lieka be jas įvardijančio laipsnio. A.Levickas pabrėžė, kad, įteisinus atitinkamas išlyginamąsias programas, profesiniai bakalaurai galėtų sėkmingai mokytis universitetų magistrantūrose, o ateityje universitetams vertėtų susimąstyti ir apie profesinių magistrų rengimą. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovo manymu, sklandaus perėjimo iš neuniversitetinių studijų į universitetines negali būti – skirtingos kolegijų ir universitetų mokymo programos.
„Normalu, kad skirtumai išliks, nes kolegijose mokslai orientuoti į praktinę, o universitetuose – į mokslinę tiriamąją veiklą“, – sakė A.Levickas.
Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai pažymi, kad darbdaviai vis labiau vertina kolegijų absolventus, nes yra darbo vietų, kur iš būsimųjų darbuotojų reikalaujama konkretaus profesinio pasirengimo. Tačiau pašnekovas sutiko: į valstybės tarnybą kolegijų absolventams vis dar sunku prasimušti, nes valdiškos įstaigos linkusios įsileisti universitetų diplomus turinčius specialistus. „Priėmimą į valstybės tarnybą reguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Tikslinga jį sureguliuoti taip, kad ir kolegijų absolventai galėtų lygiai su universitetuose mokslus krimtusiaisiais dalyvauti priėmimo į valstybės tarnybą konkursuose“, – svarstė A.Levickas.
Mokslai be pavadinimo
„Kiek žinau, dabar kolegijų absolventai neturi jokio pavadinimo – nei inžinieriai, nei bakalaurai“, – „Sekundei“ sakė Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto direktorius Algirdas Jurkauskas. Tokios situacijos Europos kolegijų tipo aukštosiose mokyklose nėra. Paklaustas, ar universitetai profesiniams bakalaurams iš kolegijų suteiktų galimybę mokytis universitetų magistrantūrose, A.Jurkauskas atsakė: „Čia jau kita šneka. Jų programos turėtų atitikti universitetines. Dabar taip nėra. Tad profesinis ir universitetinis bakalauras – ne vienas ir tas pats“.
Jo nuomone, stojantieji į kolegijas dėl to neturėtų nusivilti: „Manyčiau, ne visoms profesijoms ir reikalingas tas universitetinis išsilavinimas. Valdininkams – galbūt. O kiek yra specialistų, kurie puikiai atlieka savo darbą ir be universiteto diplomo“.
Atėjo į protą
„Pagaliau svietas atėjo į protą“, – taip apie Seimo rengiamą įstatymo pataisą sakė Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Birutė Dalmantienė. Neseniai iš stažuotės vienoje Belgijos kolegijoje grįžusi moteris teigė, kad kolegoms Europoje niekaip nepavyksta išaiškinti, kodėl Lietuvos kolegijų absolventai neturi profesinio bakalauro laipsnio – mat tiek Belgijos, tiek kitų Europos Sąjungos šalių kolegijos visada išduoda tik tokio laipsnio neuniversitetinių studijų diplomus. „Esame užmezgę draugystės ir bendradarbiavimo ryšius su keletu užsienio kolegijų, ten važiuoja mūsų studentai. Jiems sunku išaiškinti savo kolegoms užsienyje, kad baigę studijas jie gaus diplomus be mokslinio laipsnio. Užsieniečiams tokia situacija nesuvokiama“, – apie nepavydėtiną mūsų kolegijų absolventų padėtį kalbėjo B.Dalmantienė.
„Sunku pasakyti, kodėl Seimas taip ilgai delsė su šia įstatymo pataisa, nors kolegijos gyvuoja jau penkerius metus. Matyt, tai, kad jų absolventai verti mokslinio laipsnio, reikėjo įrodyti savo darbu“, – svarstė direktoriaus pavaduotoja. Jos nuomone, kolegijas baigusieji iki pataisos priėmimo taip pat neturėtų likti nuskriausti: „Vyriausybė turėtų priimti nutarimą, pagal kurį iki įstatymo pataisos priėmimo įgytas aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas būtų prilyginamas profesiniams bakalaurams“.
B.Dalmantienė vis dėlto įžvelgė kolegijų absolventų diskriminaciją priimant į darbą – dar yra darbdavių, neatsispiriančių, jų nuomone, magiškiems žodžiams – „universitetinis išsilavinimas, bakalauras, magistras“. Tuo įsitikino ir „Sekundė“, pavarčiusi darbą siūlančiųjų skelbimus. Valstybės tarnyboje kolegijų absolventams siūlomos tik žemesnio – B lygio – valstybės tarnautojų pareigos, aišku, ir su atitinkamai mažesniu atlyginimu, privačių firmų vadovai reikalavimų kartelę būsimiems darbuotojams jau nuleido šiek tiek žemiau, bet ne vienas priduria, jog aukštasis universitetinis išsilavinimas – privalumas. „Keista, kad įsidarbinant socialiniu darbuotoju reikalaujama universiteto diplomo. Nemanau, kad dirbant šį darbą reikėtų daug mokslinių, tiriamųjų žinių. Esu įsitikinusi, kad mūsų parengti socialiniai darbuotojai puikiai tiktų šiam darbui,“ – sakė Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotoja.
Rasa ŠOŠIČ
A.Repšio nuotr. Netrukus
kolegijų absolventai taps profesiniais bakalaurais.
