Telefoninio sukčiavimo būdas, kai vėlyvą vakarą žmogui
pranešama, kad jo artimasis ar giminaitis neva pateko į bėdą, ir taip
išviliojami pinigai, daug kam gerai žinomas. Taigi sukčiai turi
prasimanyti kitų būdų praturtėti. Jie jau išmoko suklastoti ir trumpųjų žinučių
siuntėjo numerį. Dar vienas pasipinigavimo būdas – pranešimai apie
laimėtus prizus.
Suklastoja siuntėjo numerį
Sumanę trumpąja žinute iš žmogaus išsivilioti pinigų, nusikaltėliai savo aukai nusiunčia pranešimą, esą artimasis prašo pagalbos. Žinutės siuntėjo numeris atitinka tikrąjį, neva į bėdą patekusio artimojo ar giminaičio telefoną. Vėliau sukčiai jau elgiasi taip pat, kaip ir skambindami telefonu. Žinutės sulaukusiajam skambina nusikaltėlis ir paaiškina apie tariamus nemalonumus su policija. Problemos sprendimo būdas – tam tikra pinigų suma. Itin svarus įrodymas, kad nemeluojama, yra pranešimas, gautas neva iš pažįstamo telefono numerio.
Susijaudinę ir mėgindami padėti nežinia kam, žmonės sukčiams perveda nemažas pinigų sumas ir tik paskui supranta, kad juos apvyniojo apie pirštą.
Mėgsta lietuviai užsienyje
Šią sukčiavimo formą pamėgo Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje gyvenantys lietuviai. Kelioms akimirkoms į rankas pasiėmę neapdairiai tautiečio paliktą mobilųjį telefoną, nusikaltėliai nusirašo esančius artimųjų telefonų numerius. Pasinaudoję specialia programine įranga sukčiai imasi darbo. Sužinoję, kad savininkas išjungia telefoną, apgavikai jo vardu išsiunčia trumpąją žinutę. Vėliau skambučio sulaukia Lietuvoje gyvenantys artimieji. Šiems apgavikai prisistato nelaimėn patekusiojo draugais ar net policijos pareigūnais.
Nusikaltėliai apie galimybę klastoti siuntėjo telefono numerį, ko gero, nusižiūrėjo internete.
Nori prizo – vykdyk sąlygas
Dar viena labai paplitusi sukčiavimo telefonu sritis – trumposios žinutės apie laimėtus prizus. Apgavikai į aukos telefoną nusiunčia žinią, neva jis laimėjo prizą buities technikos prekybos tinkle ar didžiuosiuose prekybos centruose, ir nurodo numerį, kuriuo „laimingasis“ turėtų pasiskambinti norėdamas atsiimti laimėjimą. Nudžiugęs žinutės gavėjas skambina ir gauna nurodymus – juos įvykdęs neva tuoj gaus prizą. Dažniausiai tai būna prašymas papildyti mobiliojo ryšio telefonų sąskaitas arba persiųsti pinigus į nurodytas sąskaitas. Galimybė gauti vertingą prizą – kelionę, didelę sumą pinigų ar brangų prietaisą – užtemdo blaivų protą. Žmogus nesusimąsto, kad galbūt niekada nepirko žinutėje nurodytame prekybos centre ar tinkle. Iš klusniai nurodymus vykdančios aukos išviliojama nemažai pinigų.
Sukčiams kol kas nepasisekė
Miesto Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų skyriaus viršininko pavaduotoja Audronė Vaitonienė patvirtino, kad pareigūnus nuolat pasiekia informacija apie „prizus“ žadančias žinutes, tačiau šiais metais dar nė vienas panevėžietis apgavikų pažadais nepatikėjo. Pernai buvo užfiksuotas sukčiavimo atvejis, kai už tariamai dovanotos kelionės gyvybės draudimą moteris sumokėjo sukčiams.
Panevėžiečiai dar kol kas nesikreipė ir dėl apgavysčių, kai gauna žinutes neva iš savo giminaičių užsienyje.
Dalia MEŠKONYTĖ
