Anemija, kurios gydytojai dažnai nevadina liga, o tiktai
kitų ligų simptomu, yra lyg uždelsto veikimo bomba. Iš pradžių jos artėjimas ilgai neišsiduoda jokiais požymiais.
Ilgai besitęsianti anemija, kitaip mažakraujystė, gali lemti daugybę lėtinių ligų, trumpinančių žmogaus gyvenimą. Pasaulyje ji vargina kas trečią gyventoją. Tačiau Lietuvoje į anemiją mažai kreipiama dėmesio.
„Nusimesk anemijos kilpą!“ – tokią sveikatos profilaktikos akciją pradėjo viešoji įstaiga „Medicina practica“. Iki pat balandžio pabaigos Panevėžio poliklinikoje, kur įsikūrusi šios įstaigos laboratorija, bus atliekami bendrieji kraujo, geležies kiekio kraujyje ir geležies atsargų organizme (feritino) tyrimai su 30 proc. nuolaida.
Apie šią akciją prašome papasakoti „Medicina practica“ vadovą gydytoją SVAJŪNĄ BARAKAUSKĄ.
– Kodėl reikia visuomenę kviesti „nusimesti anemijos kilpą“?
– Manome, kad šiai užslėptai ne tik sveikatos, bet ir socialinei problemai Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio. Anemija vystosi pamažu, ji net nelaikoma liga, todėl tampa lyg paties žmogaus rūpesčiu. Bet žinant, kokią įtaką mažakraujystė gali daryti lėtinėms ligoms, problema yra tikrai opi.
Prieš ketverius metus dalyvavau tyrime, kuriam vadovavo šviesaus atminimo docentas Jonas Balsys. Atsitiktinai atrinkę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ištyrėme 180 moterų, kurios dėl kitų priežasčių lankėsi pas savo šeimos gydytoją. Joms buvo atliktas bendrasis kraujo tyrimas, kuris rodo hemoglobino kiekį, ir feritino tyrimas, kuris rodo geležies organizme atsargas.
Tyrimai parodė, kad užslėpta būsena vargina 34 proc. pacienčių. Jų kraujyje feritino buvo mažiau už normą. Vadinasi, organizmas jau naudoja savo geležies atsargas.
Galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje mažakraujystė paliečia beveik kas trečią vaisingo amžiaus moterį. Joms periodiškai reikia atkurti geležies kiekį.
– Kaip apibūdintumėte anemiją?
– Mažakraujyste laikoma būsena, kai žmogus ilgą laiką kenčia deguonies badą. Mūsų organizme už deguonies išnešiojimą yra atsakingi eritrocitai ir juose esantis hemoglobinas. Sumažėjus jų kiekiui, visi organai nebegauna pakankamai deguonies. Žmogų kankina silpnumas, nuovargis ir mieguistumas. Anemija kaip kilpa pamažu veržia gyvybę.
Anemija vystosi dėl geležies, vitamino B12 arba folio rūgšties stokos. Labiausiai paplitusi geležies stokos mažakraujystė. Anemiją galima išgydyti laiku pradėjus vartoti geležies preparatus ir vitaminus.
– Artėjančią anemiją galima nustatyti atlikus feritino tyrimą. Kodėl tuomet dažniausiai skiriami bendrieji kraujo tyrimai?
– Feritino tyrimas taikomas gana seniai, tačiau mūsų teritorinės ligonių kasos jo nefinansuoja. Pagal instrukcijas šeimos gydytojai siuntimą gali duoti tik bendrajam kraujo tyrimui. Bet pagal jį nustatoma jau įsisenėjusi anemija, kai organizmas pradeda vartoti savo geležies atsargas. Tuomet žmogus būna labiau išsekęs, o jo gydymas ilgesnis ir brangesnis.
Skandinavijoje dėl feritino tyrimo net klausimų nekyla: ten vien šiam tyrimui įrengiami atskiri didžiuliai analizatoriai. JAV jau neapsiriboja feritino tyrimu, o sudaro kompleksinį planą individualiam anemijos ištyrimui. Ten yra apskaičiuota, kad visuomenei geriau darbingas, o ne mieguistas ir darbo pabaigos laukiantis žmogus.
Anksčiau ar vėliau feritino tyrimas ir Lietuvoje turėtų tapti įprastu šeimos gydytojo pagalbininku, padedančiu išsiaiškinti žmogaus sveikatos būseną.
– Sakoma, kad anemijos atsikratę žmonės gali pagerinti savo gyvenimą. Ar teko matyti tokių pacientų?
– Matyt, geriausias anemijos atsikratymo pavyzdys yra mūsų laboratorijos buvusios bendradarbės atvejis. Prieš keletą metų ji į dienos pabaigą pradėdavo skųstis nuovargiu. Plaukai lūžinėjo, nagai skilinėjo. Atlikus feritino kraujyje tyrimą, jo rasta penkis kartus mažiau nei kritinė riba. Tada moteris du mėnesius gėrė geležies preparatus. Feritino kiekis pakilo iki normos. Po pusmečio ji radikaliai pakeitė savo požiūrį į darbą ir ateities planus.
Kalbino Oskaras Valius
