Į mūsų šalies stojimo į NATO antrųjų metinių minėjimą
panevėžiečiai rinkosi vangiai. Vakar vidurdienį Laisvės aikštejė buvo
iškilmingai iškeltos Lietuvos ir NATO vėliavos, tačiau miestelėnų ši
ceremonija, kurią palydėjo salvės ir orkestro grojami maršai, nesudomino.
Iš kelių šimtų panevėžiečių, atėjusių stebėti vėliavų pakėlimą, didžioji dauguma buvo moksleiviai, surinkti iš miesto mokyklų. Kartu su jais ceremonijos žiūrovais buvo ir Karaliaus Mindaugo pėstininkų bataliono kareivių būrys. Nors miesto valdžia kvietė bendruomenę ateiti į minėjimą, pažiūrėti, kaip kyla trispalvė ir NATO vėliava, susirinko nedaug žmonių.
Kad panevėžiečiai nelinkę minėti stojimo į Šiaurės aljansą dieną, dėmesį atkreipė ir miesto meras Vitas Matuzas. Po ceremonijos jis kreipėsi į susirinkusiuosius ir prisipažino, kad nuliūdino sociologinio tyrimo rezultatai, bylojantys, jog mažai Panevėžio gyventojų mini stojimo į NATO dieną. Ši šventė rūpi tik ketvirtadaliui miestelėnų. Pagal statistiką, iš Lietuvos didmiesčių gyventojų už panevėžiečius narystei NATO abejingesni yra tik kauniečiai.
NATO – tai politinė-karinė tarpvyriausybinė organizacija. Ją sudaro 26 nepriklausomos valstybės. Šalys 1949 metų balandžio 4 dieną pasirašė Šiaurės Atlanto sutartį. Vienas svarbiausių įsipareigojimų – diplomatinėmis, o prireikus – ir karinėmis priemonėmis išsaugoti tarptautinę taiką bei savo nepriklausomybę. NATO vadinama transatlantine organizacija, nes jungia valstybes nuo Šiaurės Amerikos iki Europos. 2004 metais kartu su Lietuva prie aljanso prisijungė dar šešios buvusios komunistinio bloko valstybės – Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.
Romanas ZINČENKA
S.Kašino nuotr.Paminėti stojimo į Šiaurės aljansą metines į Laisvės aikštę atžygiavo kareiviai ir moksleiviai.
