Kreditoriams inicijuojant “Jukos” bankrotą, Lietuvos
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas iš esmės keičia savo poziciją dėl
“Mažeikių naftos” pardavimo – dabar jis ragina kuo greičiau parduoti
pelningiausią šalies įmonę.
“Jei sprendimų priėmimas būtų patikėtas man, potencialaus pirkėjo atranką kelčiau prioritetiniu uždaviniu šiandien, įtraukdamas į tai visas suinteresuotas šalis Lietuvoje”, – pareiškime spaudai sakė V.Uspaskichas.
Politiko manymu, Rusijai viešai prabilus apie inicijuojamą bankrotą ir”Jukos” stebėtojo paskyrimą, Lietuva gali ne tik netekti gerų derybinių pozicijų, sprendžiant “Mažeikių naftos” likimą, bet ir prarasti galimybes įsigyti “Jukos” valdomas “Mažeikių naftos” akcijas bei galimybes panaikinti žalingą Lietuvai sutartį, pasirašytą 1999 metais “Mažeikių naftą” pardavus JAV bendrovei “Williams”.
“Yra konkretūs siūlymai. Vėl turime galimybes rinktis net ne iš vieno ar kelių kandidatų, o iš gerokai daugiau. Reikia reaguoti greitai ir operatyviai į susidariusią situaciją Rusijoje, Lietuvos interesus laikant prioritetu”, – sakė V.Uspaskichas.
Dar neseniai V.Uspaskichas, priešingai nei premjeras A.Brazauskas, teigė, kad iš “Jukos” išpirktos “Mažeikių naftos” akcijos galėtų būti parduodamos skelbiant uždarą konkursą. Jam esą nepatiko, kai renkamasi iš vieno pirkėjo, kai tuo tarpu potencialių investuotojų turi būti kuo daugiau.
Antradienį pranešta, kad Vyriausybė jau baigia derybas su “Jukos” dėl 53,7 proc. “Mažeikių naftos” akcijų išpirkimo, o dėl jų pardavimo derasi su trimis potencialiais pirkėjais – Rusijos naftos gigantu “Lukoil”, Kazachstano valstybine naftos ir dujų bendrove “Kazmunaigaz” bei Rusijos ir Didžiosios Britanijos bendra įmone TNK-BP.
Spauda trečiadienį rašo, kad su V.Uspaskicho vardu yra siejamas “Lukoil” ir TNK-BP grįžimas į kovą dėl “Mažeikių naftos”. Šios bendrovės jau buvo pasitraukusios iš koncerno “Jukos” skelbto konkurso, kadangi pasiūlė menkas sumas.
Dienraščio žiniomis, “Lukoil”, kuris yra įvardijamas kaip grėsmę nacionaliniam saugumui keliantis investuotojas, padidino anksčiau siūlytą kainą už akcijas – dabar ji priartėjo prie Kazachstano bendrovės “Kazmunaigaz” pateiktos sumos.
Kazachai yra pasirengę už 53,7 proc. akcijų mokėti 1,2
mlrd. JAV dolerių (apie 3,4 mlrd. litų). Už tiek pat akcijas iš “Jukos” nori
pirkti ir Vyriausybė.
Premjeras siekia, kad akcijų išpirkimo iš “Jukos” ir pardavimo naujam investuotojui procedūra vyktų vienu metu. Investuotojas papildomai gautų 21 proc. akcijų, už kurias mokėtų apie 470 mln. dolerių (apie 1,35 mlrd. litų).
BNS
