Pasiligojusios senyvos moters ir panašių į bėdą patekusių
žmonių ginti stojęs miesto mero pavaduotojas Petras Luomanas atsidūrė kvailio
vietoje. Užvakar pasitarimą dėl įvairių tarnybų ir institucijų veiklos
organizavęs Socialinės paramos skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas vicemero
net neinformavo, kad kalbama apie kitokios priežiūros reikalaujančią moterį. Ji
Savivaldybės socialiniams darbuotojams pažįstama jau seniai.
Komisija buvo bejėgė
Diskusija kilo po to, kai iš vieno Velžio kelio daugiabučių greitosios medicinos pagalbos medikai į Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių atvežė sveikata besiskundžiančią 1927 metais gimusią Beržų gatvės 49-ojo namo gyventoją Genovaitę Kulbytę.
Suteikus pirmąją pagalbą ir vežama į namus moteris pareiškė neturinti buto raktų, todėl ji buvo nugabenta į Nakvynės namus, paskui – vėl į ligoninę. Galiausiai ji buvo apnakvindinta Greitosios medicinos pagalbos stotyje. Po Savivaldybėje organizuoto pasitarimo paaiškėjo, kad ši panevėžietė specialiąsias tarnybas vedžiojo už nosies.
Nieko į savo butą neįleidžianti moteris veikiausiai pamelavo neturinti raktų, nes nenorėjo, kad svetimi įeitų į jos valdas. Kaimynų teigimu, vieno kambario butas paverstas iš konteinerių suneštų atliekų sandėliu, jos skleidžia neapsakomą dvoką. Keisčiausia, kad nei Socialinės paramos skyrius, nei Sveikatos apsaugos tarnyba, nei Socialinės paramos centras pasitarime nė žodžiu neužsiminė apie Savivaldybei žinomą gyventoją.
„Sekundė“ išsiaiškino, kad visai neseniai šalia G.Kulbytės gretimame bute Beržų gatvėje gyveno Savivaldybės kontrolierė Marija Danutė Kažukauskienė.
„Trisdešimt vienerius metus tame name gyvenau, labai faina kaimynė buvo, – juokais ir rimtai sakė kontrolierė. – Vyro nepavyko pakeisti, tai nors butą pakeičiau. Apie „skanius“ ir nenusakomus kvapus nėra nė ko kalbėti. Ten veisėsi tokie tarakonai, kokių dar nesu mačiusi. Tai parazitas, o ne kaimynė“.
M.D.Kažukauskienė prisiminė, kad prieš kelerius metus, kai miesto meru buvo Valdemaras Jakštas ar Visvaldas Matkevičius, buvo sudaryta speciali komisija, tačiau moteris jos į butą neįsileido ir situacija nepasikeitė nė per nago juodymą. Kontrolierė neslėpė, kad sprendimui keisti būstą šiek tiek įtakos turėjusi ir kaimynė.
Nebūtų pirkusi buto
Vakar į ketvirtame aukšte esantį G.Kulbytės butą „Sekundei“ patekti nepavyko, nes niekas neatvėrė durų. Vos įžengus į laiptinę buvo juntamas gana aštrus nemalonus kvapas. Nuo antro aukšto jau girdėjosi viršuje ambrijantis šuo. Lipant aukštyn tvaikas buvo dar stipresnis. Už sovietmečiu įstatytų, prastai dažytų ir kažkuo aptepliotų fanerinių durų vis lojo šuo. Jų niekas neatidarė, tačiau lojimas aprimo.
Iš kontrolierės butą įsigijusi Ona Danutė Kuizinienė sakė, kad kaimynė iš kalbos atrodo lyg ir nieko, tačiau sprendžiant iš jos poelgių yra nenormali. Moteris buvo įsitikinusi, kad senolei reikalinga kitokia priežiūra, gydymas.
O.M.Kuizinienė patvirtino, kad iš kaimynės buto sklinda smarvė. Ji sakė pas G.Kulbytę nebuvusi, tačiau iš kaimynų girdėjusi, kad ji iš konteinerių tempia visokį šlamštą ir krauna savo namuose. Su ryšuliais grįžtančią vienišą pagyvenusią moterį O.M.Kuizinienė sakė mačiusi ir pati. Tačiau ji priekaištų turėjo ir kitiems laiptinės kaimynams.
Moters teigimu, kai kada laiptinę teršia nespėtas į lauką išvesti kaimynės šuniukas, tačiau kartais gamtinius reikalus atlieka ir kai kas iš žmonių. Pasak O.M.Kuizinienės, vargu ar tai G.Kulbytės darbas.
Pasiteiravus, ar žinodama apie kaimynę būtų pirkusi butą, moteris sakė į Panevėžį atvažiavusi iš Žemaitijos ir apie tai net nesidomėjusi. Tačiau ji pripažino, kad pirkinio veikiausiai būtų atsisakiusi.
Kur valgo, ten ir…
Virš G.Kulbytės buto įsikūręs ponas Edmundas teigė, kad gyvenimas virtęs kone košmaru. Apie langų atidarymą nebėra nė ko kalbėti. Net vonioje ant ventiliacijos angos teko uždėti groteles, nes iš apačios kylanti smarvė vimdo. Vyriškio teigimu, maždaug prieš dešimt ar aštuonerius metus moteris buvo išvežta gydyti, bet ir toliau niekas nesikeičia. Jis sakė, kad gyventojai ne kartą rinko parašus, prašė Savivaldybės, kitų institucijų pagalbos, tačiau niekas nepasikeitė. Mat kaimynė nieko į butą neįsileidžia.
Tiesa, ponas Edmundas teigė, kad jam teko žvilgtelėti į kaimynės butą. Jis užkrautas kažkokiu šlamštu, paliktas tik mažas įėjimas, todėl sunku suprasti, kur moteris miega.
„Nebežinome, kur galima kreiptis, – sakė jis. – Ne gyvenimas, o košmaras. Aš prie to tvaiko jau įpratęs, tačiau kiti vos įėję į laiptinę stveriasi už nosies. Ji į butą nieko neįsileidžia. Šuniuką pavedžioti išveda tik vėlai vakare. Tada ji išeina į laiptinę, išsineša visokio šlamšto, valgo pati ir maitina šuniuką. Bute gal dešimt metų nėra nei elektros, nei vandens“.
Vyriškis įtarė, kad ji ir gamtinius reikalus atlieka laiptinėje. Juk nesant vandens vargu ar galima naudotis tualetu. Anot jo, galima džiaugtis nebent tuo, kad prieš kelerius metus nebeliko tarakonų: galbūt ir jie neapsikentė smarvės.
Ponas Edmundas teigė, kad tokia kaimynė yra visa namo bėda. Jis buvo įsitikinęs, kad savivaldos institucijos turėtų imtis priemonių, kad būtų užtikrinamos ir kitų žmonių teisės į normalų gyvenimą. Vyriškio nuomone, kaimynei reikalinga nuolatinė priežiūra, kad ji pati gyventų normaliai ir nesudarytų nepatogumų aplinkiniams.
Pažadėjo pasirūpinti
Vicemeras P.Luomanas teigė visišku kvailiu nepasijutęs, nes pasitarimą organizavo ne jis, o V.Michailovas. Pasak mero pavaduotojo, galbūt apsukri bobulė ir pašokdino visas tarnybas, tačiau situacija, kai pagalbą (ir pastogę) gali tekti suteikti to reikalaujančiam žmogui, gali pasitaikyti bet kada.
P.Luomanas sakė turįs priekaištų Savivaldybės socialiniams darbuotojams, jie apie moterį privalėjo žinoti, tačiau jo neinformavo.
Vicemero teigimu, gyventojų skundai dėl netinkamo G.Kulbytės gyvenimo būdo jo nepasiekę. „Tai ne vien asmeninė problema, turi galioti ir administracinė atskaitomybė, – sakė jis. – Jei gyventojai susiduria su tokiais rūpesčiais, turi būti imamasi priemonių. Tačiau turėjau reaguoti ir į tai, kad moteris niekur nerado prieglobsčio. Puiku, jei viskas gerai baigėsi, tačiau, kas būtų prisiėmęs atsakomybę, jei ji būtų mirusi“.
P.Luomanas pažadėjo pasirūpinti, kad vienišai moteriai būtų skiriama tinkama priežiūra, o gyventojai galėtų normaliai gyventi.
Gintautas SUBAČIUS
S.Kašino nuotr. G.Kulbytė savo buto durų (kairėje) niekam neatidaro. Kaimynė O.D.Kuizinienė buvo įsitikinusi, kad vienišai moteriai reikalinga priežiūra ir gydymas.
