Kasmet daugėja nelaimingų atsitikimų darbe. Tokią išvadą
tenka daryti peržvelgus dvejų pastarųjų metų nelaimingų atsitikimų
statistiką. Pernai darbe žuvo 7 žmonės, užpernai nelaimingi atsitikimai
pasiglemžė 5 darbuotojų gyvybes. Kone dvigubai išaugo ir sunkių sužalojimų, jų
pasekmė – invalidumas. 2005-aisiais jų registruota 11, 2004 metais – 6. Pernai
pakeliui į darbą ar vykdami iš jo susižalojo 145 žmonės, 2004-aisiais tokių nelaimingųjų buvo 120.
Darbo inspekcijai nerimą kelia į statistiką neįtraukiami mirtimi pasibaigę atvejai, kai nėra įformintų darbo santykių. „Baisiausia, kai dirbama nelegaliai“, – „Sekundei” teigė Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo pavaduotojas Julius Beinortas. Mat tuo atveju be paramos lieka žuvusiojo artimieji. O įrodyti, kad dirbta žinant darbdaviui – gana sudėtinga.
Dar viena problema – netiesiogiai su darbu susijusios mirtys. Darbe blogai pasijutęs darbuotojas miršta nuo kokio nors sveikatos sutrikimo. Dėl šios priežasties pernai apskrityje mirė keturi žmonės. Šių skaudžių pasekmių, pasak Darbo inspekcijos atstovų, būtų galima išvengti periodiškai tikrinant žmonių sveikatą.
Lietuvoje dar nėra metodikos ir sukauptos patirties, kaip elgtis nelaimingų atsitikimų, įvykusių dėl streso, atveju. Tokį stresą, pasak specialistų, dažnai patiria konvejeriu dirbantys ir nespėjantys žmonės. Prie šios kategorijos nelaimingų atsitikimų reikėtų priskirti ir naujų darbuotojų patiriamo streso padarinius. Dėl jam neįprastų dirgiklių (triukšmo, spartos ir kt.) žmogus būna neatidus, todėl gali nukentėti. Užsienio šalyse sukurta santykių priežiūros sistema – įvykus nelaimingam atsitikimui aiškinamasi, ar stresas nebuvo viena iš nelaimės priežasčių.
J.Beinortas teigė, kad kartais dėl skaudaus įvykio tiesiogiai vadovų apkaltinti negalima, bet paaiškėja, kad jie su pavaldiniais elgėsi storžieviškai.
Dalia MEŠKONYTĖ
