Vyriausybė jau derasi su potencialiu “Mažeikių naftos”
akcijų pirkėju, kuriam ji ketina parduoti iš Rusijos koncerno “Jukos” įsigytą 54
proc. akcijų paketą bei dar iki 20 proc. jos valdomų akcijų.
“Schema yra ant popieriaus – yra tam tikri susitarimai, tam tikros sumos pinigų, už kiek akcijos gali būti nupirktos iš “Jukos”. Kai kurie principiniai susitarimai yra, ir tam, kam parduoti – ar šimtu procentų, negaliu pasakyti. Bet yra vienas visiškai aiškus (pirkėjas – BNS), su juo vyksta derybos”, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras Algirdas Brazauskas.
Jis pabrėžė, kad potencialus pirkėjas, kuris kol kas
neįvardijamas, įsigijęs ir apie 20 proc. Vyriausybės akcijų, jai paliktų tokias pat “Mažeikių naftos” valdymo teises, kokios yra dabar.
Šiuo metu Vyriausybė turi 40,66 proc. Lietuvos naftos
koncerno akcijų ir pagal įstatymą išlaiko įtaką esminiams sprendimams įmonėje,
kurios valdybos pirmininkas renkamas rotacijos principu. Vyriausybė turi 3 narius 7-ių narių valdyboje.
Tuo tarpu interviu Vilniaus radijo stočiai “Znad Wilii” ketvirtadienį A.Brazauskas tvirtino, kad yra keturi pretendentai į “Mažeikių naftą”, tačiau jų neįvardijo: “Nesismulkinkim iki pirkėjo”.
Pasak A.Brazausko, 53,7 proc. “Mažeikių naftos” akcijų
parduodantis “Jukos” pranešė Vyriausybei, kiek už akcijų paketą siūlo konkurse
dalyvaujantys pretendentai ir kas jie tokie, ir pasiūlė Vyriausybei pačiai pasinaudoti pirmumo teise išpirkti akcijas, jei jie yra netinkami.
“Pirmas derybų etapas yra įvykęs, su “Jukos” susitarta,
už kokią sumą “Jukos” gali parduoti savo dalį. Yra tam tikros procedūros – mes
turime turėti garantijas iš naujo pirkėjo, už kokią sumą jis pirks akcijas, nes
mes negalime laikyti”, – “Znad Wilii” teigė Vyriausybės vadovas.
A.Brazauskas dar kartą pakartojo, kad Lenkijos naftos koncernas “PKN Orlen” neturi jokių garantijų, kad “Mažeikių nafta” gali būti aprūpinta žaliava, todėl jis yra abejotinas pirkėjas.
Kalbėdamas apie Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos aprūpinimą žaliava, premjeras sakė, kad dėl to kalbama su Rusijos įmonėmis.
A.Brazauskas pakartojo, jog “Mažeikių naftos” akcijų
įsigijimas, o vėliau jų pardavimas būtų didelė finansinė paspirtis Vyriausybei – dalį už akcijas gautų pinigų ji ketina panaudoti kompensacijoms už žemę ir turtą.
Vyriausybė, pardavusi apie 20 proc. “Mažeikių naftos” akcijų, tikisi uždirbti iki 1 mlrd. litų.
Pasak spaudos, Vyriausybė savo akcijas gali parduoti
Kazachstano valstybinei dujų ir naftos bendrovei “Kazmunaigaz”, kurios vadovas
šią savaitę netikėtai apsilankė Vilniuje. Tačiau kai kurie šaltiniai tvirtina,
kad tai nėra realus ir Vyriausybei priimtinas pretendentas į “Mažeikių naftos” savininkus.
Į 53,7 proc. “Jukos” parduodamą “Mažeikių naftos” akcijų paketą oficialiai pretenduoja tik “Kazmunaigaz” ir “PKN Orlen”, pateikę paraiškas konkursui, tačiau jie abu negali užtikrinti stabilaus naftos tiekimo.
“Kazmunaigaz” siūlo mokėti 1,2 mlrd. JAV dolerių (apie
3,4 mlrd. litų) bei tokia pat kaina ketina įsigyti ir 20 proc. Vyriausybės
valdomų “Mažeikių naftos” akcijų, “PKN Orlen”, neoficialiomis žiniomis, žada sumokėti 1,5 mlrd. dolerių (4,23 mlrd. litų), tačiau jų pasiūlymus yra su kai kuriomis sąlygomis.
Pirmajame konkurso etape pernai dalyvavo ir bendra Didžiosios Britanijos ir Rusijos bendrovė TNK-BP, neoficialiomis žiniomis, siūliusi apie 600 mln. dolerių, bei Rusijos naftos gigantas “Lukoil” kartu su JAV bendrove “ConocoPhillips”, siūlęs apie 980 mln. dolerių.
Vyriausybė šį penktadienį turėtų pateikti pasiūlymą
“Jukos” išpirkti “Mažeikių naftos” akcijas, tačiau kokią kainą Vyriausybė siūlo, neatskleidžiama.
Išpirkti “Mažeikių naftos” akcijas iš “Jukos” pirmumo
teise Vyriausybė gali pagal 2002 metų sutartis su “Jukos”. Akcijoms pirkti ji turi įstatymu suteiktą iki 3 mlrd. litų limitą.
Vyriausybė yra suinteresuota panaikinti jai nenaudingas 2002 metų sutartis su “Jukos”, pirmiausia išvengiant dviejų opcionų teisės, bei parinkti patikimą, naftos tiekimo garantijas turintį partnerį.
Pasinaudodamas opcionais, “Jukos” labai pigiai – maždaug už 490 mln. litų – galėtų įsigyti dar 21,22 proc. “Mažeikių naftos” akcijų.
Jei Vyriausybė nupirktų akcijas, sandoris būtų baigtas
gerokai greičiau, nes Vyriausybei, skirtingai nei “Kazmunaigaz”, “PKN Orlen” ar bet kuriam kitam pretendentui, nereikėtų Europos Sąjungos Konkurencijos tarybos leidimo, kurio gali tekti laukti pusę metų.
Pasak kai kurių šaltinių, ši aplinkybė gali versti
“Jukos” parduoti akcijas Vyriausybei ir gauti kad ir mažiau pinigų, bet greičiau. Parduodamas akcijas kitiems pirkėjams ir laukdamas procedūrų pabaigos, “Jukos” galėtų gauti daugiau pinigų arba rizikuoti jų iš viso negauti, nes neaišku, kaip baigsis “Jukos” kreditorių inicijuoti teismai Rusijoje ir Olandijoje.
BNS
