Vilniaus apygardos teismas toliau nagrinėja
kontroversiškąją Vilniaus mero rinkimų bylą.
Trečiadienį į teismo posėdį neatvyko byloje nukentėjusiuoju pripažintas Vilmantas Drėma. Jis raštu teismui pranešė, kad nesutinka su Generalinės prokuratūros skundu ir palaiko išteisinamąjį nuosprendį.
Teismas trečiadienį ketina apklausti 4 informacinių technologijų specialistus bei 4 Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas pernai vasario 4 dieną paskelbė išteisinamąjį nuosprendį Artūrui Zuokui ir dar trims su juo teistiems asmenims byloje dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise tarybos nariui V.Drėmai per 2003 metais vykusius sostinės vadovo rinkimus.
Prokurorų nuomone, teisme buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų išteisinant A.Zuoką dėl tarybos nario V.Drėmos papirkimo.
Prokuratūra protestuoja ir dėl kartu su A.Zuoku teistų verslininkų išteisinimo bei siekia, kad visiems jiems būtų paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis ir paskirtos bausmės.
Kaltintojai teigia, kad šio teismo išvados nėra pagrįstos, o teismas nepripažino dalies ikiteisminio tyrimo duomenų įrodymais ir jais nesivadovavo.
Apygardos teismo prašoma priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti išteisintuosius kaltais pagal visus ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareikštus kaltinimus.
Kaltinamajame akte rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V.Drėma balsuotų už jį, nurodė verslo įmonių grupės “Rubicon group” vadovui Andriui Janukoniui per bendrą pažįstamą Darių Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį – 20 tūkstančių litų. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakė.
Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvo pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris – už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas avansu sumokėjęs 45 tūkst. litų.
Laimėjęs bylą dviejuose teismuose A.Zuokas vis dėlto mano buvęs sukompromituotas visuomenės akyse ir tikina, kad jo baudžiamoji byla yra politinė.
A.Zuokas pralaimėjo mero rinkimus 2003-ųjų balandį, tačiau po naujų politinių aljansų sudarymo buvo išrinktas meru tų pačių metų birželį.
Šiemet sostinės taryboje A.Zuoko šalininkai inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo meru, tai padarė savaite anksčiau, nei interpeliacijos procedūrą planavo jo oponentai.
Dauguma A.Zuoko priešininkų nedalyvavo surengtame balsavime, pavadinę jį “interpeliacijos farsu”, tačiau trims socialliberalų frakcijoms nariams sudalyvavus balsavime buvo surinktas kvorumas, ir merui užteko šalininkų balsų išlikti poste dar metams.
BNS
