Nors Lietuvoje plačiai aptariama paukščių gripo grėsmė,
klausimas, kokių priemonių reikėtų imtis, siekiant nuo jo apsaugoti vieną
pažeidžiamiausių visuomenės grupių – benamius, paliktas nuošalyje.
“Manyčiau, turėtų būti atkreiptas dėmesys į tas vietoves, kur dažniausiai renkasi benamiai. Ypač į tas, kur renkasi ir benamiai, ir kiti gyventojai. Tikimybė, kad benamiai gali užsikrėsti – tikrai yra. Išties įdomus klausimas, ką su jais daryti, kadangi tai yra ta populiacijos dalis, prie kurios prieiti nėra taip jau paprasta”, – BNS sakė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialistė Gražina Mirinavičiūtė.
Šimtai benamių kasdien vyksta į sąvartynus ieškoti maisto bei kitų jų buičiai būtinų radinių. Sąvartynuose, drauge su benamiais, atliekose maisto ieško ir pulkai sparnuočių. Dalis jų – vandens paukščiai, kurie specialistų įvardijami kaip vieni grėsmingiausių “paukščių gripo” platintojų.
Vilniaus autobusų stotyje ketvirtadienį BNS kalbinti benamiai patvirtino, jog jiems maisto neretai tenka ieškoti šiukšlių konteineriuose ir sąvartynuose.
Paklausta, ką žino apie paukščių gripą ir būdus nuo jo apsisaugoti Ana Michno sakė: “Žinau, kad tas gripas labai baisus, bet Lietuvoje jo nėra. Bet apie tai, kaip nuo jo apsisaugoti, nieko nesu girdėjus”.
A.Michno teigė vienintelį kartą mačiusi reportažą paukščių gripo tema per televiziją: tuomet moteris nakvojo netoli stoties esančiame vienuolyne.
Kitas BNS pašnekovas, benamis Vladimiras Bičkovas sakė, kad apie pavojingą virusą yra šiek tiek skaitęs rastuose bei nemokamai dalinamuose laikraščiuose. Tačiau aiškaus supratimo, kaip plinta virusas bei kaip nuo jo apsisaugoti, taip pat neturįs.
“Mes nebijome to viruso. Jis mūsų vistiek neims”, – optimistiškomis viltimis dalinosi benamis Stasys Žiedelis.
Visi kalbintieji teigė, jog nakvoja bei gyvena “kur papuola”, o apie paukščių gripą žino tik iš nuogirdų.
“Niekas mums nepasakoja, nieko mes nežinom ir niekam nerūpim”, – konstatavo benamis Anatolijus Černiauskis.
Užkrėčiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialistė G.Mirinavičiūtė sakė, jog paukščių gripas plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais ar nuo šios ligos nugaišusiais paukščiais, taip pat kontaktą su paviršiais, užterštais paukščių išmatomis. Pavojingas virusas plisti gali ir per sparnuočių seiles.
Tačiau, pasak Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro specialistės, tam, kad sukeltų ligą, į organizmą turi patekti tam tikras užkrato kiekis.
Paukščių gripas gali mutuoti bet kuriame organizme, tad specialistų teikiamos rekomendacijos ligos prevencijai, siekiant sumažinti tikimybę virusui patekti į organizmą.
“Mes patariame gyventojams nekontaktuoti su paukščiais, nevalgyti žalios mėsos, laikytis higienos. Tačiau sunku pasakyti, kokia yra benamių kultūra ir kiek jie gali laikytis šių reikalavimų. Iš esmės jiems reikėtų duoti tuos pačius patarimus”, – sakė G.Mirinavičiūtė.
Specialistai ragina žmones neliesti kritusių paukščių, nenešti jų į namus. Apie tokius atvejus raginama informuoti veterinarijos tarnybas nemokamu telefonu 8 800 40403. Taip pat apie tokius atvejus galima pranešti aplinkos apsaugos agentūroms.
Lietuvoje rastus negyvus paukščius tirianti Nacionalinė veterinarijos laboratorija dar nėra nustačiusi nė vieno paukščių gripo atvejo.
Jau kuris laikas pasauliui siaubą keliantis paukščių gripas pasiekė Europą. Nuo gripo žuvusių paukščių rasta Viduržemio jūros regiono, Rytų Europos valstybėse, Austrijoje, Vokietijoje.
BNS
