Šalyje net 40 proc. darbuotojų žūsta dėl netinkamo darbo organizavimo. Vien per pirmuosius šių metų mėnesius Valstybinė darbo inspekcija (VDI) užregistravo 33 pranešimus apie mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe. Pernai per tą patį laikotarpį jų tebuvo 22. Darbininko mirtis šiemet jau užregistruota ir Panevėžio VDI statistikoje – sausio pabaigoje Taujėnų miške nupjauto medžio kliudytas sausuolis krisdamas mirtinai sužalojo 47 metų Panevėžio rajone registruotos R.Baranauskienės įmonės pagalbinį darbininką A.Š.
Girtis tikrai nėra kuo – net kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje ir Estijoje tokių atsitikimų du kartus mažiau, o Didžiosios Britanijos darbuotojai nukenčia 10 kartų mažiau nei Lietuvos. Slėpti nėra ko – taupieji lietuviai nelinkę daug investuoti į saugias darbo sąlygas. Metų pradžioje pakoreguotas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas apsileidėliams negailestingas – įmonės, kuriose užregistruoti mirtini atsitikimai darbe, į “Sodros” biudžetą mokės daugiau, tačiau burnojančiuosius dėl papildomų išlaidų turėtų guosti dar negirdėta naujiena – atsiradusi galimybė “Sodros” lėšomis pagerinti darbo sąlygas.
Atsiriekė mažos įmonės ir verslo gigantai
Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencijai “Sodra” skyrė 3,2 mln. litų. Panevėžio VDI viršininko pavaduotojas Julius Beinortas pabrėžė, kad parengti projektus įmonės neturėjo daug laiko, trūko ir patirties – mat tokios lėšos skiriamos pirmą kartą. Iš 41 “Sodros” finansuojamo projekto – 7 Panevėžio įmonių.
Tarp laimingųjų – pyragų kepėjai UAB “Didriestė”. Beveik 100 tūkstančių litų, dar šiek tiek pridėję, jie investuos į betarės miltų saugojimo, transportavimo ir sijojimo sistemos įrengimą. Kepyklos darbuotojams nebeteks visą darbo dieną plušėti miltų debesyse. Įmonės savininkė pabrėžė, kad kol kas tie pinigai – “tik popieriuje”, nes jie kepyklą pasieks tik po ministerijos palaiminimo.
Panašią sumą “Sodra” pažadėjo ir AB “Panevėžio keliai”. Už gautus pinigus bendrovė planuoja įrengti antivibracines ir garsą slopinančias priemones kelių tiesimo mašinose. Bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovas Kęstutis Simonavičius tvirtina, kad “Sodros” parama leis pagerinti darbo sąlygas daugiau nei 60 žmonių, dirbančių su kelių tiesimo mechanizmais. “Nėra ko slėpti – sovietiniai buldozeriai, greideriai buvo kurti tarybiniam žmogui, o jų keliamas triukšmas, vibracija tada niekam nerūpėjo”,- sakė K.Simonavičius. Įrengti triukšmą slopinančią įrangą “Panevėžio keliai” planavo už savo lėšas. “Jau buvome parengę tokį planą, jį tikėjomės įgyvendinti per 5 metus. Tačiau, gavę valdžios paramą, įgyvendinsime jau šiais metais”,- pažadėjo bendrovės atstovas.
Miesto Greitosios medicinos pagalbos stotis tikėjosi gauti paramą ligonių kėlimo vežimėliams įsigyti ir nupirkti darbuotojams asmenines saugos priemones. Tačiau įstaigos parengto projekto vertintojai pinigų skyrė tik vežimėliams, nes asmeninių priemonių įsigijimas nėra numatytas.
Greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka apie tai, kad “Sodra” jo vadovaujamai įstaigai planuoja skirti 50 tūkstančių litų, teigė dar nėra informuotas. Jo nuomone, “greitukės” darbuotojų saugos darbe klausimas – itin specifinis, nes medikai vykdami į iškvietimą negali numatyti, kas jų laukia. “Tai nėra darbas konkrečioje darbo vietoje, o nuvažiavus pas ligonį nežinia ko tikėtis – gal prisieis transportuoti itin didelio svorio žmogų, nevaikštantį, sunkią traumą patyrusį ligonį”,- teigė V.Mitka.
Rasa ŠOŠIČ
tel.(8-655)04727, rasa@sekunde.lt
Plačiau skaitykite kovo 1 d. “Sekundėje”.
S.Kašino nuotr. “Linas Nordic” verpimo ceche planuoja įrengti modernią ventiliacijos sistemą, septintadalį lėšų tam skyrė “Sodra”.
