Beveik prieš dešimtį metų pakeitus Panevėžio miesto ir
rajono savivaldybių administracines ribas, miesto teritorijoje atsidūrė ir trys
sodininkų bendrijos. Per tą laiką soduose buvo pastatytas ne vienas gyvenamasis
namas, tačiau čia gyvenantys ar pailsėti atvažiuojantys žmonės jaučiasi lyg
rezervate. Buvo organizuoti net keturi susitikimai su Savivaldybės
administracijos, jos skyrių vadovais, tačiau nieko konkretaus sodininkai neišgirdo.
Sodai virsta gyvenamųjų namų kvartalais
Anksčiau visi kolektyviniai sodai buvo steigiami rajono teritorijoje, vieni toliau, kiti arčiau nuo miesto. 1963-1967 metais įteisintos “Ąžuolo”, “Klevo” ir “Šermuto” sodininkų bendrijos, pakeitus miesto ir rajono savivaldybių administracines ribas, atsidūrė miesto teritorijoje.
“Klevo” sodininkų bendrijos pirmininko Gintauto Papinigio ir “Šermuto” bendrijos vadovo Valentino Račio teigimu, visi trys sodai užima 150 hektarų teritoriją,
nuosavybės teise yra registruota apie 2000 sklypų, juose lankosi arba gyvena apie 8 tūkstančius panevėžiečių. Jau dabar šiuose miesto teritorijoje esančiuose soduose yra pastatyta ir teisiškai įregistruota apie 200 gyvenamųjų namų, jie pamažu tampa tankiai apgyvendinta miesto teritorija.
Elektros vartotojas – bendrija
Sodininkus labiausiai baugina, kad miesto Savivaldybė nieko nekalba apie gatvių, vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą, elektros tinklų perdavimą elektros tiekėjams. G.Papinigis sakė, kad “Klevo” bendrijai skirta tik 20 kilovatų galingumas, tačiau jau dabar energijos poreikis yra 180 kilovatų. Dėl didelių apkrovų neatlaiko ir nudega laidai, kenčia buities prietaisai. Bendrijos pirmininkas teigė, kad elektros tinklams paprasčiau, kai vienas vartotojas yra bendrija, nes ji iš sodininkų surenka mokesčius ir juos atiduoda tiekėjams, nors pastarieji nesirūpina elektros linijomis ir jų neprižiūri.
Neatleidžia nuo mokesčių
G.Papinigis sakė, jog 2004 metų pradžioje priimtas Sodininkų įstatymas numato, kad jiems paramą gali teikti savivaldybės, tačiau miesto valdžia jų neatleidžia net nuo mokesčių už bendro naudojimo objektus: gatves, priešgaisrinius rezervuarus ir kt. Buvo prašyta Upytės kelyje (J.Tilvyčio g.) apriboti eismą iki 40 kilometrų per valandą, tarp sodų esančiame Projektuotojų gatvės ruože panaikinti gyventojų pastatytas užtvaras, siūlyta bendromis jėgomis rengti detaliuosius planus, spręsti kitas problemas, tačiau, sodininkų teigimu, jokios paramos nesulaukta. Pasak G.Papinigio, nebuvo net susitikimų protokolų.
Plačiau skaitykite vasario 28 d. “Sekundėje.”
Gintautas SUBAČIUS
tel. 511223, gintas@sekunde.lt
S.Kašino nuotr. G.Papinigis (kairėje) ir V.Račys tvirtino nerandantys bendros kalbos su Savivaldybės valdininkais.
