Savivaldybės koridoriuose sklando vizija Panevėžyje sukurti kultūros gigantą. Muzikinį teatrą, pučiamųjų orkestrą “Panevėžio garsas”, kitus meno kolektyvus, kino salę ketinama sutalpinti į renovuotus Bendruomenių rūmus.
Manoma, kad didžiuliam projektui įgyvendinti prireiks daugiau nei 10 mln. litų.
Valdininkai tikina, kad išlaikyti vieną pastatą būtų pigiau nei kelis, tačiau menininkai vieni kitų kaimynystės nepageidauja.
Nepriklausantieji valdančiajai opozicijai įtaria, esą Savivaldybė suinteresuota kultūros įstaigas įkurdinti kartu, kad pardavus jų pastatus atsirastų lėšų kitiems projektams, tačiau – ne kultūriniams.
Atlieka analizę
Ar efektyvu menininkus sukelti po vienu stogu, aiškinasi mero sudaryta darbo grupė.
Jos pirmininkas vicemeras Kastytis Vainauskas tikina, kad per šiuos metus bus suspėta atlikti priešprojektinę galimybių studiją. Grandiozinio būsimo kultūros centro statybai lėšų tikimasi gauti privatizavus “Panevėžio garso”, kino teatro bei Muzikinio teatro pastatus arba iš Vyriausybės kultūros centrų modernizavimo programos.
Jai Savivaldybė jau yra pateikusi projektą 12 mln. litų gauti. Iškėlęs modernaus kultūros centro idėją Panevėžys remiasi užsienio šalių patirtimi. “Pats mačiau – Europoje daug kur taip yra, kad meno kolektyvai sukoncentruoti viename pastate”, – pabrėžė vicemeras. Kino teatrą, Muzikinį teatrą ir pučiamųjų orkestrą įkurdinus rekonstruotuose Bendruomenių rūmuose, Savivaldybė tikisi sutaupyti lėšų kultūros projektams. “Panevėžyje ypač aktuali kultūros įstaigų pastatų išlaikymo problema. Tam skiriama didžioji dalis iš biudžeto gautų lėšų, o pačiai kultūrai atitenka likučiai”, – tvirtino K.Vainauskas.
Įsteigus naują kultūros centrą, į jį sukeltų kultūros įstaigų direktoriai netektų savo postų – jie liktų tik padalinių vadovais. “Manyčiau, jiems labiau turėtų rūpėti kolektyvo veikla, o ne užimamos pareigos”, – pabrėžė vicemeras.
Savivaldybės vyriausiasis kultūros specialistas Arnoldas Simėnas mano, kad būtent direktoriaus postų netekimas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dabartinių kultūros įstaigų vadovai gali priešintis pertvarkoms. “Savo gryčioje kiekvienas gali tvarkytis kaip nori, o kultūros centre direktorius bus vienas”, – mano A.Simėnas. Pasak jo, rekonstravus Bendruomenių rūmus, tikėtina, kad jie taptų panevėžiečių traukos centru. Tai, kad šiuo metu minios neplūsta nei į juos, nei į centre esantį Muzikinį teatrą, įrodo: įstaigos nepopuliarumą lemia ne jos geografinė vieta. Kultūros specialistas įsitikinęs, kad Bendruomenių rūmuose galėtų įsikurti ne tik teatras, orkestras ar kino salė, bet ir kiti meno kolektyvai, veiktų įvairios studijos, pirmame aukšte vyktų prekyba.
Plačiau skaitykite vasario 28 d. “Sekundėje.”
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.lt
A.Repšio nuotr. Jei darbo grupės atlikta analizė bus palanki, ateityje Bendruomenių rūmai turėtų virsti didžiuliu kultūros centru.
