Alkanam būti nereikia
Prisiminkime: “Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalyk su draugu, o vakarienę palik priešui”. Dabartinis mokslas mano, kad tas patarimas – per daug radikalus. Rytą reikia suvalgyti tiek, kad gautum 35 proc. viso dienos raciono. Maiste turi būti gausu angliavandenių, ir ne bet kokių, o natūralių. Tokių yra daržovėse ir kruopose. Tačiau ne bėda, jei truputį bus ir rafinuotų – cukraus. Natūralūs angliavandeniai lėtai skaidosi ir, nors iš jų energijos gaunama ne iš karto, šis procesas trunka ilgokai. O cukrus energijos duoda beveik nuo tos akimirkos, kai išgeriame saldžios arbatos. Taigi tuoj pat po pusryčių galima imtis darbo ir nejusti, kad stinga energijos.
Valgydami pietus turime gauti 45 proc. dienos raciono. Maiste turėtų būti ir angliavandenių, ir baltymų, ir riebalų. Vakarienė – lengva: 20 proc. dienos raciono. Bet priešui vis dėlto jos atiduoti nevertėtų – tegul jis alkanas negali užmigti, o ne jūs. Vakare ant stalo nedėkite tų produktų, nuo kurių pučia žarnyną, – žirnių, pupelių, kopūstų ir sunkiai virškinamų. Esant vėlyvam metui organizmas daug išskiria insulino, todėl kiekviena nereikalinga kalorija tuojau virsta riebalais. Neriebūs pieno produktai, vaisiai, daržovės, kruopos – tai, ko reikia organizmui likus 2-3 val. iki einant miegoti. Jei yra įprotis prieš miegą riebiai ir daug prisivalgyti, padidėja rizika susirgti širdies, tulžies pūslės ligomis, turėti didelį kraujo spaudimą, be to, gali atsirasti skrandžio opa.
Arbata padeda išvengti širdies ligų
Kad arbatą gerti sveika – ne naujiena. Bet kaip tas gėrimas padeda išsaugoti sveikatą? Amerikos kardiologų asociacijos mokslininkai gali atsakyti į šį klausimą. Remdamiesi trejų su puse metų stebėjimais jie teigia, kad geriau jaučiasi tie, kurie išgeria daugiau arbatos nei kavos. Pasirodo, per savaitę išgeriant ne mažiau nei 14 puodelių arbatos, rizika mirti nuo infarkto ar insulto sumažėja 44 proc., palyginti su tais, kurie arbatos iš viso nevartoja. Šiuo gėrimu besimėgaujantieji 6-13 kartų, gali tikėtis, kad rizika sumažėja 28 proc. Amerikos kardiologams į pagalbą atėjo biochemikai. Jie ištyrė, kad arbatžolėse yra natūralių antioksidantų – flavonoidų. Jie neleidžia lipoproteidams ir cholesteroliui nusėsti kraujagyslių sienelėse. Dar viena naudinga flavonoidų savybė – normalizuoti arterinį kraujo spaudimą. Veikdami kraujagysles iš vidaus, jie jas išplečia ir kraujospūdis sumažėja.
Virti pomidorai – nuo vėžio
Kokios daržovės naudingesnės – šviežios ar termiškai apdorotos? Neskubėkite atsakyti: “Aišku, šviežios”. Amerikiečių mokslininkai įsitikinę, kad, bent jau kalbant apie pomidorus, taip nėra. Pomidorų sultyse ar padaže yra antioksidantų, svarbiausias iš jų – likopenas. Pagal savo efektyvumą jis gerokai lenkia vitaminą E – aktyvų “kovotoją” su laisvaisiais radikalais. Būtent dėl likopeno pomidorai yra raudonos spalvos. Jis, patekęs į organizmą, sumažina vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Tyrėjai nustatė, kaip kinta termiškai apdorotų pomidorų cheminė sudėtis. Praėjus 2 min. nuo kaitinimo, likopeno padaugėjo 2 proc., po ketvirčio valandos – 17 proc., o termiškai apdorojus pusvalandį – 35 proc., palyginti su šviežiais pomidorais.
Šviežiuose pomidoruose daug karotino, vitaminų, kalio. Vitaminai išlieka ir konservuotuose pomidoruose.
Dvi “baltosios mirtys”
Būna, kad žmogus, atrodo, nepersivalgo, bet vis tiek turi antsvorio. To priežastis gali būti per daug “saldus” gyvenimas. Kiek reikia suvartoti cukraus, kad būtum sveikas ir energingas? Galima atsakyti, kad jo iš viso nereikia: cukraus į maistą dėti nebūtina. Bet žmonės jį vis vien vartoja. Apskaičiuota, kad per metus kiekvienas iš mūsų suvalgome nuo 36 iki 56 kg cukraus. Taip daug išeina todėl, kad to saldėsio dedame ne tik į arbatą ar kavą, bet ir į pyragaičius, tortus, uogienės, sultis ir kt. Rafinuotas cukrus – kaip narkotikas. Jis lengvai pasisavinamas ir organizmas jo reikalauja vis daugiau. Amerikiečių mokslininkai pagal analogiją su alkoholizmu tokią būklę vadina “cukrulizmu”. Cukrų galima pakeisti natūraliais saldikliais – fruktoze, gliukoze, sacharoze.
Kita “baltoji mirtis” – druska. Jei jos bus vartojama itin daug, joje esantis natris neleis organizmui pašalinti vandens. Todėl audiniai paburksta, padidėja arterinis spaudimas. Prie druskos priprasti labai lengva: kuo sūresnis maistas valgomas, tuo mažiau skonio receptoriai reaguoja į tai. Todėl normalaus skonio produktai itin sūriai mėgstančiajam atrodo prėski. Daugelis mokslininkų mano: natrio ir chloro kiekio, esančio augalinės ir gyvulinės kilmės natūraliuose produktuose, žmogaus organizmui visiškai pakanka. Įrodyta, kad atsisakiusieji sūdyto maisto jaučiasi labai gerai. Specialistai teigia, kad norint nepakenkti sveikatai per parą reikia suvartoti ne daugiau nei 5 gramus druskos.
Paskubomis valgyti nesveika
Dabar daugelis lekia, skuba. Nelieka laiko normaliai papusryčiauti ir papietauti, todėl užkandama kas po ranka pakliuvo. Itin žavimasi įvairiais mėsainiais, dešrainiais, čeburekais, pyragėliais. Jie, nors ir skanūs, bet nėra sveikas maistas. Žinoma, retkarčiais galima ir tokį suvalgyti, bet taip kasdien maitintis kenksminga. Tokie produktai turi daug cholesterolio, yra kaloringi. Be to, skubėdami žmonės valgo greitai, gerai nekramtydami. Tai kenkia skrandžiui: į jį maistas patenka nepakankamai susmulkintas ir nesuvilgytas tokiu kiekiu seilių, kokio reikėtų. Skrandis turi dirbti įsitempęs.
Dar viena blogybė – greitai valgant daug lėčiau pajuntamas sotumo jausmas, kąsniai ryjami vienas po kito ir galima persivalgyti. Jei taip būna dažnai, gresia antsvoris ir dėl to atsirandančios įvairios ligos. Greitai paruošiamame maiste mažai vitaminų, o apie subalansuotą angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekį tegalima tik pasvajoti.
Geriausia tai, kas natūralu
Be daržovių ir vaisių mūsų stalas būtų labai skurdus. Tačiau svarbu ne tik kiekybė, bet ir kokybė. Sodininkai ir daržininkai, kad derlius būtų didesnis, naudoja įvairius chemikalus. Kad daržovės ir vaisiai ilgiau išsilaikytų, dažnai jie švitinami gama spinduliais. Nuo jų žūsta bakterijos, vaisiai ir daržovės nepūva. Tačiau lieka toksinų, be to, atsiranda laisvųjų radikalų, galinčių sukelti vėžį. Pavyzdžiui, obuoliai, užauginti naudojant chemines priemones kovoti su kenkėjais ir apšvitinti gama spinduliais, pažiūrėti yra gražūs, sveiki, ilgai laikosi. Žinoma, daug maloniau valgyti vaisių, kai žinai, kad po jį nelandžiojo kirminas, bet galbūt verta pagalvoti: jei jau kenkėjai vengia tokių obuolių, ar juos sveika valgyti? Aišku, yra nustatytos leistinos cheminių medžiagų normos, bet daug geriau rinktis ekologiškus produktus.
Į daugelį produktų dedama įvairių maistinių priedų. Kai kurie atvežtiniai vaisiai – bananai, kriaušės, apelsinai ir kt. – dar prieš skinant apdirbami etilenu, greitinančiu nokimą, todėl juos būtina gerai nuplauti virintu vandeniu.
Prieš patekdami ant mūsų stalo, produktai pereina griežtą kontrolę, bet kai kuriems žmonėms toks maistas sukelia alergiją. Tad geriausia maitintis natūraliai, o ne tokiu maistu, kurį reikia pašildyti mikrobangų krosnelėje, ar tokiu, ant kurio pakuotės parašyta: “Pagaminamas per 5 min.”
Daržovės ir vaisiai – kiekvienam
Kad vaisius ir daržoves valgyti sveika, – žinoma visiems. Tai dar kartą patvirtino Oksfordo mokslininkai.
Jie stebėjo 700 anglų, sergančių hipertonija. Ligoniai, specialistų patarti, pradėjo kur kas daugiau valgyti vaisių ir daržovių. Jau po pusmečio paaiškėjo, kad augalinė dieta 17 proc. žmonių padėjo sumažinti kraujospūdį, 15 proc. jų sumažėjo insulto rizika.
Vaisiai, daržovės naudingi ir plaučiams. Bandymais nustatyta, kad pomidorai ir obuoliai padeda ligoniams, sergantiems bronchine astma. Be to, jie itin naudingi rūkaliams.
Daugelis daržovių panaikina riebalų ypatybę slopinti sekrecinę skrandžio funkciją, kartu su riebalais jos skatina tulžies išsiskyrimą. Citrusiniuose vaisiuose, svogūnuose, česnakuose ir daugelyje kitų vaisių bei daržovių yra fitoncidų, slopinančių ligos sukeliančias bakterijas. Juos vartojant išvaloma burnos ertmė.
Ir pienas gydo
Nuo senų senovės žinoma, kad pienas padeda sergant daugeliu ligų. Ir tai nenuostabu, nes jei kasdien išgersime po stiklinę pieno, organizmas gaus 20 proc. paros normos vitamino B2, 6 proc. – vitamino A, 20 proc. – magnio, 10 proc. – baltymų, 40 proc. – fosforo, 25 proc. – kalcio, 16 proc. – cinko. Pieną rekomenduojama gerti sergant podagra, esant nerviniam jautrumui, jis vartojamas ir kaip priešnuodis. Rusų mokslininkas S.P.Botkinas įrodė, kad pieną naudinga gerti tiems, kurių sutrikusi širdies ir inkstų veikla. Karvės piene yra daugiau kaip 200 naudingų medžiagų. Kalcis dantis ir kaulus daro stipresnius, saugo nuo osteoporozės. Magnis stimuliuoja žarnyno ir inkstų veiklą, jo trūkstant žmogus pasidaro labai dirglus, suserga odos ligomis.
Tačiau pieno baltymai gali sukelti alergiją – išberia kūną, pasidaro sunku kvėpuoti, atsiranda slogą primenančių simptomų. Laimė, pienui alergiškų žmonių nėra daug. Dažniausiai pamirštama, kad negalima kartu vartoti pieno ir kai kurių produktų, pavyzdžiui, rūgščių vaisių ir daržovių.
Sakoma, kad ožkos pienas yra maistingesnis nei karvės, labai vertinami ožkų pieno sūriai, bet jis turi daugiau kalorijų ir daugiau cholesterolio.
Pieną naudingiausia vartoti pašildytą ir gerti mažais gurkšneliais.
Česnakas – geriausias antibiotikas
Jau pusę amžiaus mokslininkai “persekioja” mikrobus: tik sukuria naują antibiotiką, bet žiūrėk, kokia nors bakterija pasirodo atspari jam. Norėdami sukurti naujų vaistų Londono universiteto specialistai atkreipė dėmesį į paprasčiausią česnaką. Iš jo skiltelių jie išgavo aktyviosios medžiagos – alicino. Pasirodo, jis gali sunaikinti bakterijas, kurios atsparios patiems stipriausiems dabar žinomiems preparatams. Jau yra česnakų kremo, turinčio alicino, odos ligoms gydyti.
Nereikia pamiršti ir liaudies medicinos patarimų. Rekomenduojama infekcinių ligų profilaktikai po skiltelę česnako suvalgyti per pietus. Slogai gydyti patartina skiltelę česnako įkišti į nosį.
Parengė L.Žukaitė
