Panevėžio regiono plėtros tarybos posėdyje ir vėl buvo
kalbėta apie keleivinio traukinio Šiauliai-Rokiškis-Šiauliai maršruto
išsaugojimą. Nors posėdyje dalyvavo ir Vyriausybės, ir bendrovės “Lietuvos
geležinkeliai” atstovai, jokių naujienų jame nepasigirdo. Kadangi Susisiekimo
ministerijos atstovai kviečiami į Panevėžį jau antrą kartą neatvyko, taryba dar
kartą raštu ketina kreiptis į ministeriją bei Vyriausybę, siekdama įtikinti, kad
šio geležinkelio eismo ruožo uždarymas negali būti tinkamas sprendimas.
Nuostolingi visur
Dauguma posėdžio dalyvių buvo tos nuomonės, kad valstybė privalo dotuoti keleivių vežimo geležinkeliu paslaugą. Taip yra visose Europos šalyse, nes ši paslauga beveik niekur nėra pelninga, nors ja žmonės mielai naudojasi ir džiaugiasi. Deja, mūsų šalies Vyriausybė skiria tik maždaug dešimtadalį keleiviams vežti geležinkeliu reikalingų lėšų, taip versdama bendrovę “Lietuvos geležinkeliai” patiriamus nuostolius kompensuoti savo lėšomis.
Pasak apskrities viršininkės Gemos Umbrasienės, šiuo metu eismas maršrutu Šiauliai-Rokiškis-Šiauliai yra laikinai veikiantis. Jį Susisiekimo ministerija planuoja leisti uždaryti tada, kai bus atidarytas papildomas autobusų maršrutas. G.Umbrasienė įsitikinusi, kad uždaryti traukinių eismą Panevėžio apskrityje būtų didžiulė klaida. Pagaliau, kodėl mūsų apskritis vienintelė Lietuvoje turėtų netekti keleivinio geležinkelio, nors visoje šalyje vietiniai maršrutai yra nuostolingi?
Siūlyti racionalūs variantai
Apskrities viršininkė pabrėžė: Susisiekimo ministerija, rengdama naują keleivių vežimo strategiją, privalo atkreipti dėmesį į jos svarbą. Tai yra pripažinusi ir Vidaus reikalų ministerija, o Apskrities viršininko administracija gauna krūvas gyventojų laiškų iš įvairiausių šalies rajonų. Nė viename iš jų, pasak politikės, neignoruojama geležinkelių problema, teikiami pasiūlymai, kaip tą problemą spręsti. Tarp jų – vertinimas, kad esamas traukinių grafikas yra neracionalus, kad reikia pakelti bilietų kainas, modernizuoti geležinkelių parką. Įkainių didinimą, galimybę traukinio eismą sumažinti iki kelių kartų per savaitę yra siūliusi ir Susisiekimo ministerija. “Jei geležinkelių parkas bus modernizuotas, galbūt pirmoji įsigyta automatrica – vieno vagono traukinukas – galėtų pradėti kursuoti būtent Panevėžio apskrityje”, – siūlė G.Umbrasienė.
Kupiškio rajono meras Leonas Apšega piktinosi, kodėl apskritai pelningai dirbančiai bendrovei “Lietuvos geležinkeliai” neleidžiama pelninga krovinių gabenimo paslauga kompensuoti nuostolingo keleivių vežimo. Arba kodėl, jei daugelis sričių Lietuvoje dotuojamos, negali būti dotuojamas ir keleivių vežimas, o spręsti, kaip padengti nuostolius, norima užkrauti savivaldybėms.
Maršrutą reikia ilginti
Rokiškio rajono meras Egidijus Vilimas tikino, kad geležinkelių eismas daug saugesnis ir ekologiškesnis už automobilių, todėl valstybė privalo turėti tinkamą savo poziciją tam eismui užtikrinti ir išsaugoti. “Jei bus tik vietinio susisiekimo maršrutai, juose tikrai nepadaugės keleivių. Juk ir pradėtas “Interreg IIIB” projektas “Rail Baltica” skiriamas būtent šalims suartėti”, – kalbėjo meras.
Kaip aiškino “Lietuvos geležinkelių” Keleivių vežimo valdybos viršininko pavaduotoja komercijai Virginija Petraitienė, Panevėžio apskrityje uždaryti keleivinių traukinių eismą pirmiausia norima todėl, kad jis yra pats nuostolingiausias. “To maršruto ilgis – 159 km. Juo kasdien važiuoja vienas, o savaitgaliais – ir antras traukinys. Per metus maršrutu nuvežama 120 tūkst. keleivių, surenkama 308 tūkst. Lt. O patiriama 2 mln. 700 tūkst. Lt nuostolių”, – pateikė skaičius posėdžio viešnia.
Jos tvirtinimu, bendrovė suinteresuota, kad būtų atnaujinti geležinkelio riedmenys, kad, kaip ir visose šalyse, būtų valstybės dotuojamas keleivių vežimas, kad bendrovei, prašiusiai per 100 mln. Lt dotacijos, netektų tenkintis tik 9 mln. Lt ir nuostolius dengti pačiai.
Vyriausybės atstovai buvo tylūs
V.Petraitienė pripažino, kad riedmenis “Lietuvos geležinkeliams” neišvengiamai teks keisti, nors, pavyzdžiui, vienos automatricos kaina yra apie 1 mln. Lt. Bilietų kainos, kad ir kiek jos būtų pakeltos, anot pašnekovės, negali kompensuoti vežimo nuostolių: reikėtų arba jas pakelti 6 kartus, arba padidinti keleivių srautą 8 kartus – tai neįmanoma.
Tos pačios bendrovės infrastruktūros turto valdybos viršininko pavaduotojo Stasio Labučio manymu, savivaldybių merai visose institucijose ir be perstojo turėtų kalbėti, kad būtinos lėšos keleivių vežimui dotuoti. Galbūt tada Vyriausybė supras, ką privalo daryti.
Pasiklausęs visų kalbų, Seimo Regiono plėtros komisijos narys Julius Dautartas pareiškė pasigendantis aktyvios apskrities atstovų pozicijos ir siūlė minėtą klausimą G.Umbrasienei, savivaldybių merams pristatyti Seime.
Nors posėdyje dalyvavo du Vyriausybės atstovai – ministro pirmininko patarėjas Algirdas Vapšys bei Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos skyriaus patarėjas susisiekimo klausimais Paulius Girčys, jie beveik nesikišo į diskusijas. Pasak P.Girčio, jei įstatymai leidžia dotuoti atitinkamas sritis, tai jos ir dotuojamos, įvertinus šalies biudžeto galimybes. Patarėjas negalėjo atsakyti, kodėl tiek mažai lėšų skiriama keleivių vežimui dotuoti. To jis siūlė klausti Finansų ministerijos ir pabrėžė: galbūt, kai būsime tokie turtingi kaip kai kurios ES šalys, galėsime ir didesnę sumą tam skirti.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
tel. 511223, angele@sekunde.lt
A.Repšio nuotr. “Lietuvos geležinkelių” atstovai V.Petraitienė ir S.Labutis (dešinėje) teigė, kad bendrovė suinteresuota gauti dotaciją keleiviams vežti, o ne nuostolius kompensuoti savo lėšomis.
