Dažnas iš mūsų skundžiasi sąnarių skausmais, jų
traškėjimu, o vėliau – ir sąnarių tinimu bei deformacijomis. Tai rodo, kad
sąnariai daugiau ar mažiau yra pakenkti. Populiarus posakis “Sergu ataugomis”
apima visą eilę sąnarių anatominių ar funkcinių pakitimų. Kokia tai liga?
Medicininėje literatūroje jai apibūdinti taikomi artrozės, osteoartrito
terminai. Jie nėra tikslūs, nenusako vykstančių procesų, todėl naujausioje
literatūroje siūloma ją vadinti degeneracine sąnario liga.
Kiekvieną sąnarį sudarančių kaulų galus dengia sąnariniai paviršiai – kremzlė, ji dėvisi, pamažu nyksta ir vystosi degeneracinis procesas. Nykstant kremzlei, pats organizmas stengiasi didinti sąnarinį kremzlinį paviršių ir plečiasi į šonus. Taigi sąnario šonuose susiformuoja kaulinės išaugos, jos liaudiškai ir vadinamos ataugomis.
Kiekvienam žmogui kremzlės nykimo procesai vyksta skirtingai. Tai priklauso nuo individualių organizmo įgimtų ir įgytų (po lūžių) savybių, galūnių deformacijų, kūno svorio, gyvenimo būdo (dažnos traumos, didelis krūvis sportuojant) ir kitų faktorių. Tai paaiškina, kodėl ši liga pasireiškia skirtingame amžiuje.
Pirmuosius kremzlės (nykimo) degeneracinius požymius galima įtarti, kai sąnariai pradeda “traškėti”. Ilgai į tai nekreipiant dėmesio, atsiranda aštrus, duriantis skausmas. Tai liudija, kad kai kuriose vietose kremzlė yra beveik išnykusi. Lieka nepadengtas kaulas, tai ir sukelia aštraus, duriančio pobūdžio skausmą.
Sąnario kremzlės nykimą skatina ir mechaniniai faktoriai. Vienas iš jų – sąnario nestabilumas, kai plyšta raiščiai ar meniskai. Kelio sąnario nestabilumą žmonės apibūdina įvairiai: “išėjimas iš vietos”, kojos “dingimas”, “strigimas”.
Esant kelio sąnario nestabilumui, kiekvienas kryptelėjimas mechaniškai dilina kremzlę, ir ji išnyksta. Štai kodėl nesutikti operuotis laiku yra neteisinga. Sąnario nestabilumą gydyti reikia tada, kai jis atsirado, o ne tada, kai jau vargina stiprūs skausmai ir susiformavusios kaulinės išaugos – “ataugos” ir reikalinga sąnario protezavimo operacija.
Senėjimo proceso, taigi ir sąnarinių paviršių (kremzlės) degeneracijos žmogus išvengti negali. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia nieko daryti.
Lietuvoje jau daugiau nei 10 metų atliekamos minimaliai invazinės artroskopinės sąnarių operacijos. Artroskopija – diagnostikos ir gydymo metodas, kai naudojant optinius prietaisus, sąnarys apžiūrimas iš vidaus ir prireikus atliekamos tam tikros manipuliacijos, stengiantis pašalinti sąnario degeneraciją sukėlusias priežastis. Po artroskopijos galimos tokios pačios komplikacijos, kaip ir po bet kurios chirurginės intervencijos. Artroskopinės operacijos atliekamos visuose didžiausiuose sąnariuose esant šiems požymiams:
Peties sąnario – kai vargina naktiniai skausmai, kurie išsivystė pamažu, sunku iškelti ranką į viršų, pasukti ją už nugaros, ir gydant vaistais, mankštomis bei fizioterapinėmis priemonėmis sąnario būklė jau nebegerėja.
Alkūnės sąnario – kai vargina “užstriginėjimai” dėl laisvo kūno, esant judesių apribojimams po buvusių traumų.
Kelio sąnario – kai vargina sąnario nestabilumas, skysčio rinkimasis, naktiniai skausmai, sąnario “traškėjimas” ir apžiūrint randami tam tikri simptomai, leidžiantys suprasti, kad kitoks gydymas padėti negali.
Čiurnos sąnario – esant sąnario nestabilumui, varginant skausmams po buvusių traumų.
Kokios nechirurginės priemonės gali būti taikomos vystantis sąnarių degeneracijai?
Visų pirma – chondroprotektoriai – vaistai, stabdantys kremzlių nykimą. Vieni jų geriami tabletėmis, kiti leidžiami tiesiai į sąnarį ir, pasklidę ant sąnarinių paviršių, sudaro galimybę kaulams švelniai slysti nebetraumuojant pažeistų, nelygių kremzlės vietų.
Skausmus gerokai sumažinti gali ir kvalifikuotai parinktos fizioterapinės priemonės, gydomoji mankšta.
Priklausomai nuo sąnarių degeneraciją sukėlusių priežasčių, nuo kiekvieno organizmo kaulų-raumenų sistemos bei bendros būklės ypatumų, gydymas gali būti gana sėkmingas. Gydytojas ortopedas visada patars, kokius vaistus vartoti, pritaikys reikalingą įtvarą, suleis vaistų į sąnarį ir, jeigu reikės, atliks artroskopiją ar kitokią operaciją.
Vitalė BRUŽIENĖ
gydytoja
