Tvirtinantieji, kad valdiški globos namai savarankiškam
gyvenimui vaikų neparuošia, ko gero, yra teisūs. Bet turbūt klysta tie, kurie
mano, kad tos įstaigos apskritai nieko gero negali savo auklėtiniams duoti.
Berčiūnų kaime gyvenanti Violeta Lapinskienė – žmogus, patyręs valdiškų namų skonį ir našlaitės dalią. Beveik keturiasdešimties sulaukusi moteris, dabar jau auginanti tris savo dukras, tvirtina: globos namai ją geriausiai išmokė reikalauti. Reikalauti švarios patalynės, naujų batų, drabužių, valgio ir niekuo nesirūpinti pačiai. Bet globos namai šią moterį išmokė ir draugiškumo, suprasti kito bėdas, užjausti ir padėti žmonėms. “Augau didelėje šeimoje, visų bėdos buvo bendras reikalas, tad ir dabar neįsivaizduoju, kad galėčiau rūpintis tik savimi”, – nesijaučia išskirtinė berčiūnietė.
Atsikraustė prieš dvejus metus
V.Lapinskienei labai pasisekė: ją, internato auklėtinę, nuolat globojo gerumo nestokoję svetimi žmonės. Iš jų sulaukusi to, ko labiausiai trūko, moteris sako savaime pajutusi pareigą atsilyginti ir kitiems tuo pačiu.
Šiuo metu ponia Violeta yra Berčiūnų kaimo bendruomenės pirmininkės patikėtinė savo gatvėje, jos apylinkėse gyvena daug vienišų, neįgalių žmonių. Neseniai moteris sako apėjusi visus vienkiemius ir suskaičiavusi, kad Berčiūnuose ir šalia jų yra net 25 šeimos, kurioms labai reikalinga pagalba. Prieš dvejus metus į šį kaimą iš Biržų rajono su šeima atsikrausčiusi moteris daugelio aplinkinių nepatikliai buvo vadinama atėjūne. Tačiau jai užtenka bendruomenės pavestu reikalu praverti kaimo gyventojų duris, ir daugumos kaimiečių bendravimas su šia moterimi pasikeičia.
Ne taip seniai Panevėžio kolegijoje V.Lapinskienė įgijo socialinio darbuotojo specialybę. Atlikdama praktiką moteris slaugė 81-erių metų vienišą senutę. Ponia Violeta prisipažįsta, kad turėdama statybos inžinieriaus išsilavinimą ne šiaip sau sumanė mokytis dar ir kitos profesijos. Tai daryti privertė noras kuo daugiau padėti savo jaunėlei dukrai, gimusiai su sunkia negalia. Ir iš tikrųjų, įgytos teisinės žinios, kompetencija, taip pat ir meilė savo vaikui, galima sakyti, padarė stebuklą. Ant gyvenimo ir mirties ribos stovėjusi šešiametė Greta dabar yra gana savarankiška, sunkiai, tačiau nuo 4 metų pati stengiasi vaikščioti, lanko mokykloje paruošiamąją klasę.
Plačiau skaitykite vasario 18 d. „Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
tel. 511223, angele@sekunde.lt
S.Kašino nuotr. Tvarkyti vonią naujai įsigytuose namuose mamai padeda ir dukra: Angelina mokosi užglaistyti plyšelius.
